Taigi, tavo senas scenarijus tavęs netenkina, o kad sukurtum naują, reikia nuo kažko pradėti.

Nuo ko reikėtų pradėti keisti gyvenimo scenarijų? (Temos pradžią skaitykite čia.)

Nuo informacijos surinkimo. Ir ne nuo kažkokios globalios informacijos, tokios pilnas internetas, o nuo informacijos apie save. Galiu lažintis, kad šios turite sukaupę mažiausiai.

Nuo ko prasideda transformacijos? Nuo noro ir ketinimo kažką keisti.

Norite pradėti pokyčius savo gyvenime? Pradėkite dabar. Geresnio laiko tam tikrai nebus. Geresnių aplinkybių kaip dabar, taip pat nebus. Visos aplinkybės kurias turite šiandien yra tai, kas geriausia, tam, kad jas išnaudotume savo tikslams siekti. Laukti nebėra laiko.

Svarbu, kad noras keisti gyvenimą būtų ne tik svajonė, tačiau rimtas ketinimas. Tai nėra vienas ir tas pats. Ketinimas – tai pasiryžimas, atmetant svarstymus. Tas, kas ketina, ima ir daro, o tas, kas svajoja, tik svajoja, bet nedaro nieko. Kai jūs ketinate kažką daryti, tai jau esate apsisprendęs ir ši būsena skatina veikti.

Ketinimas – eiti ir pasiimti tai, ko tu nori. Kiekviena dvejonės sekundė sugriauna 10 % sėkmės. Kai turi aiškų ketinimą, tavo visa esybė nejučia pradeda ieškoti ir randa šimtą kelių, kaip tai įgyvendinti. Tada visatos jėgos būna pastumiamos ta linkme ir pradeda kurti tavo naują realybę. Kaip koks laikrodinis mechanizmas – paėmei, ramiai užsukai ir jis pradėjo tiksėti. Viskas. Vėliau tu pajusi, kad, lyg tarp kitko, po akimis atsiranda daugybė informacijos apie tai, kas susiję su tavo ketinimais. Staiga sutinki žmones, kurie apie tai kalba. Kažkas kažką pasiūlo, kažkas kažkur užstringa ir tenka pasukti kitu keliu. Tada žiūri, kad čia kaip tik tas kitas kelias ir yra, kuris veda link tavo tikslo.

Suprantate? Viskas pradeda veikti, o jūs teturite ramiai eiti ir prieisite. Viskas paprasta. Ir visai nebūtina tą minutę, kada kažką nusprendžiate, jau žinoti, kaip tai įmanoma. Net nereikia apie tai galvoti, tiesiog nuspręsti – ketinu turėti, ketinu padaryti. Ne teigti, ne svajoti, ne norėti, ne būti tikru ar nebūti tikru! Ne! Vienintelis teisingas būvis – ramus ir aiškus ketinimas, rimtas, priimtas visiškai ramiai, aiškiai suvoktas ir viskas. Taip, kaip kad jūs ketinate eiti papietauti. Nereikia euforijos, nereikia ilgų svarstymų ir negalima niekuo abejoti. Nes tai jau energijos švaistymas kažkur, o jis bus numalšintas ir jums nepasiseks.

Reikia atsiminti vieną svarbų, tiksliau svarbiausią visatos dėsnį – pusiausvyrą. Visada visur yra siekiama atstatyti pusiausvyrą. „Jei per daug juokiesi, reiškia verksi“, – na čia toks liaudiškai supaprastintas paaiškinimas. Vidinė ramybė – štai kokioje būsenoje yra tvarkomi visi su ketinimais susiję reikalai. Ir tai pradžių pradžia.

Tačiau lengva pasakyti, sunku padaryti.

Tam, kad turėtume aiškų ketinimą, reikia tiksliai žinoti ko norime. Ir kaip bebūtų keista, tai žino mažai žmonių, norinčių keisti savo gyvenimą. Dažniausiai mes tiksliai žinome, ko nenorime. Tačiau ko norime?

Pirmas etapas

Tam, kad sužinotume, kur eisime, turim žinoti, kur esame. Kaip jau minėjau, pusiausvyra turi būti išlaikyta visame kame. Taigi, apsižiūrime, kokioje padėtyje šiuo metu yra mūsų pačių gyvenimo pusiausvyra.

Tam, kad būtų paprasčiau, aš braižau tokį grafiką – apskritimą, suskirstytą į keturias dalis. Tos keturios dalys – tai mūsų pagrindinės gyvenimo sritys, kuriose ir reikia išlaikyti pusiausvyrą. Imame apskritimą kaip 100 %, o kiekvienas ketvirtadalis tai 25 %. Kiekviena jūsų gyvenimo sritis turi atitikti, kitaip tariant būti užpildyta 25 %. Tai išlaikysite idealią pusiausvyrą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiekvienoje iš šių sričių jūs turite jausti pilnatvę, pasitenkinimą. Kitais žodžiais tariant, tai turi būti sudėliota taip, kad visos 4 dalys atitiktų po 25 % sudarydamos 100 %. Sakykime  – esate darboholikas ir darbas užima 60 %, tuomet kitoms sritims lieka neproporcingai mažai. Taigi nebelieka pusiausvyros.

Paskaičiuokime procentais kiek, kas ir kaip.

Sakykime, šiemet aš jaučiuosi apleidusi šeimos ir sveikatos sritis. Matau, kad finansai ir darbas mano gyvenime užima daugiau nei turėtų. Iš karto matau, į ką turėčiau atkreipti dėmesį.

Vadinasi, į planus įtrauksiu savo sveikatingumą ir šeimos tvirtinimo reikalus. Vėliau apmąstysiu, kaip ir kas. Šiame etape tiesiog labai atvirai pati sau prisipažįstu, jog savirealizacijai ir finansiniams reikalams skyriau daugiau dėmesio nei šeimai ir sveikatai. Faktas ir tiek. Tai reiškia, iš ten nuimsim, o čia pridėsim.

Kodėl reikia tokių matavimų?

Nes tam, kad jaustumės laimingi ir jaustume gyvenimo pilnatvę, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp visų žmogui gyvenimo svarbiausių sričių. Bent vienos iš jų nebuvimas sudarko visą sistemą ir jūs negalite jaustis laimingas turėdamas viską, bet sirgdamas, arba turėdamas viską, bet būdamas absoliučiai be cento. Tokiu atveju jūs arba turite būti vienuolis, kuris pasišventęs kažkokiam aukštesniam tikslui, arba psichiškai nesveikas. Žinoma, yra kraštutinumų ir išimčių, tačiau tai tik patvirtina taisyklę. Net jei koks nors žmogus jums tvirtina, kad jam gerai vienam, nes jis turi pinigų, gerą darbą, yra sveikas – na, tai, visgi, abejotina, nes greičiausiai jūs jį sutiksite kokiame klube ir pastebėsite, kad jis vis dairosi į priešingos lyties atstovus, nes, visgi, jis nenori būti vienas.

Tai štai. Dabar mes jau žinome, iš ko susideda pilnatvė, suteikianti laimės jausmą, ir ko mums iki jos trūksta.

Laukite tęsinio…

Transformacijos.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Paveikslėliai iš puslapio Transformacijos.lt