Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Dvaraka, Kaunas

Kovo 28 diena

Sveiki, mielieji, šiandien paskaitykime vyriškio laišką, kuriam taip pat reikia pagalbos.

Žinutė: „Laba diena, pirmiausia, neapsakomai ir neaprašomai ačiū jums, kad esate. Jūsų paskaitos įkvepia, padeda keistis, tobulėti, pažvelgti į viską teisingai, moko gyventi, padėti, suprasti, pajausti. Tikiuosi netolimoje ateityje apsilankysiu ir gyvai kuriame nors susitikime ar festivalyje. Kaip ir daugelis žmonių ieškau atsakymų savo gyvenime. Tiek, kiek suprantu, koks aš: esu pozityvus ir optimistiškas. Visą laiką, nepriklausomai kokia mano finansinė ar emocinė situacija, stengiuosi suprasti, kad „dabar viskas yra gerai“. Tačiau jau kurį laiką, klausydamas įvairių paskaitų apie gyvenimą, santykius, supratimą, gilinuosi ir pagalvoju, kad visgi nemažai save apgaunu, tiksliau protas, turbūt, padiktuoja savaip ir negirdžiu vidinio balso, intelekto, išminties. Iš tiesų nėra viskas taip gerai, kaip bandau save įtikinti. Ir aš pats nesu toks geras, kaip protas bando „nupiešti“. Nepaisant pozityvių minčių mano gyvenime ir draugiškos aplinkos, daug gerų draugų ir pažįstamų jaučiu kaip nuolat susiduriu su keliomis problemomis, kurių niekaip neišsprendžiu, nei bandant kažką keisti, nei paleidžiant situacijas ir nekoncentruojant minčių į jas.

Ilgą laiką dažnai pasikartoja finansinės problemos. Suprantu, kad aš pats darau sprendimus, tokius kaip paskolos ir panašiai, esu turbūt per daug išlaidus, bet viskas tuo metu būna gerai, stabilu. Praėjus kuriam laikui įklimpstu į krizę ir sunku rasti išeitį. Tai vis kartojasi trumpalaikiais etapais. Galbūt tai kiekvieną kartą ta pati pamoka, nes nesugebu jos išmokti?

Niekada neturėjau tikros gyvenimo partnerės – kiekvieną kartą pradėjus naują pažintį būna tokie vis „besisukantys“ variantai: moteriai mano dėmesys labai patinka (lyg ir), bet nori išlaikyti tik draugystę arba turi antrą pusę, bet nori bendrauti ir toliau, arba užsiminus apie santykius vis pakartoja, kad šiuo metu jai tai mažiausiai rūpi (būna nusivylusi vyrais, neseniai patyrusi nesėkmę, išdavystę, kažką skaudaus savo viduje). Tarsi aš būčiau labiau pagalbininkas šioje situacijoje, žmogus, kuris išklauso, bet ne gyvenimo draugas, kuris eitų kartu per gyvenimą. Tai pagrindiniai variantai, kurie nuolat kartojasi, nors, atrodo, stengiuosi keisti savo bendravimą naujose pažintyse, būti mažiau ar daugiau draugiškas ir taip toliau (žinoma, neveidmainiaujant, išliekant tokiu, koks esu, bet pvz. ne viską atskleidžiant). Ar tai aš nenusprendęs pats ko noriu, t. y. ar kurti šeimą, ar ne ir pan.? Kirba mintis, kad šiuo metu gyvenant, tai ir fizinis kūnas (turiu iššūkių dėl dantų, gyvenime buvo tam tikrų situacijų, dabar stengiuosi tai ištaisyti, susitvarkyti). Na yra visokių minčių…

Nors jau ne už kalnų 30–metis, niekaip negaliu suprasti ir išsiaiškinti, ką iš tiesų noriu daryti gyvenime, kokia veikla užsiimti. Noriu rasti tikslą, pašaukimą, misija šiame gyvenime. Kartais pagalvoju, kad noriu daryti nemažai dalykų: įkurti vaikų darželį, pradėti rinkoje prekiauti valiuta, ieškoti būdų, kaip padėti kitiems, bet sieloje nerandu tikro tikslo ir pašaukimo. Pastarąjį pusmetį pradėjau eksperimentuoti, ėmiausi nebandytų dalykų, stebėjau, kaip jaučiuosi ir pan. Kol kas pajutau tik blaškymąsi. Visgi, ar tai yra vienas iš geresnių variantų kaip rasti tikrą kelią? Nebandau pasigirti, tiesiog bandau suprasti, koks esu (arba kokį save pats matau). Kiek moku stengiuosi būti geras. Nepriklausomai nuo situacijos, visada aukoju maisto nepasiturintiems, stengiuosi padėti artimiesiems ar draugams, kai jiems iškyla problemos, išklausyti, niekada už tai nelaukdamas atlygio. Tikrai nesu labai geras žmogus, kažkoks išskirtinis ar ypatingas, bet jaučiu, kad noriu tokiu būti ir stengiuosi nepalikti bėdoje kito žmogaus ar kitos gyvos būtybės (nors, kalbant apie gyvas būtybes, dėl maisto vis dar darau negerai… tama guna). Suprantu, kad pats kuriu savo likimą tiek, kiek jis nebuvo užprogramuotas kai atėjau į šį pasaulį ir kiek pats neatsinešiau. Tačiau šie klausimai man neduoda ramybės ir niekaip negaliu rasti atsakymų, ryžto, tikėjimo ir tikro gyvenimo tikslo. Gal esu tiesiog per didelis tinginys, nerandantis jėgų padaryti paprastus dalykus, susitvarkyti savo gyvenimą, nežinau. Tiesiog niekaip nepavyksta rasti atsakymų. Ačiū už jūsų laiką ir bet kokį atsakymą.“

Atsakymas

Ką žmogus nori išspręsti?

1. Nemažai save apgauna, tiksliau protas, turbūt, padiktuoja savaip ir negirdi vidinio balso, intelekto, išminties. Iš tiesų nėra viskas taip gerai, kaip bando save įtikinti.
2. Ilgą laiką dažnai pasikartoja finansinės problemos. Supranta, kad pats daro sprendimus, tokius kaip paskolos ir panašiai, ir, turbūt, yra per daug išlaidus. Bet viskas tuo metu būna gerai ir stabilu. Praėjus kuriam laikui įklimpsta į krizę ir sunkiai randa išeitį.
3. Niekada neturėjo tikros gyvenimo partnerės.
4. Niekaip negali suprasti ir išsiaiškinti, ką iš tiesų nori daryti gyvenime, kokia veikla užsiimti. Nori rasti tikslą, pašaukimą, misiją šiame gyvenime.
5. Klausia: gal yra tiesiog per didelis tinginys, nerandantis jėgų padaryti paprastus dalykus, susitvarkyti savo gyvenimą?

Štai tikrai žmogui aktualūs klausimai, kurie įvarė jį į kampą. Suprantama, kad žmogui, kuriam šiuo metu jau 30 metų, kyla vidinė įtampa ir nepasitikėjimas savimi.

Ką daryti? Pabandykime atsakyti į visus jo užduotus klausimus.

1. Nemažai save apgauna, tiksliau protas, turbūt, padiktuoja savaip ir negirdi vidinio balso, intelekto, išminties. Iš tiesų nėra viskas taip gerai, kaip bando save įtikinti.

Protas apgauna kiekvieną žmogų, nes protas žmogų sutapatina su kūnu. Ir kai žmogus galvoja, kad yra šis kūnas, tai jis nebegirdi savo vidinio balso. Kai žmogus nebegirdi vidinio balso, jis nebežino kas yra teisinga ir kas klaidinga?

Kas yra vidinis balsas?

Vidinis balsas – tai Dievo, esančio širdyje, nurodymai žmogui, kaip teisingai pasielgti kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Reikia žinoti, kad Viešpaties forma – Paramatma gyvena kiekvienos gyvos būtybės širdyje ir Jis pildo visus mūsų norus.  Tačiau dėl mūsų užterštumo, dėl noro patiems viską pasiekti ir valdyti Dievas „pasitraukia į šoną“ ir leidžia mums patiems kautis dėl šio gyvenimo. Todėl norint išgirsti Dievo balsą, reikia pripažinti, kad Jis yra mūsų širdyje. Maža pripažinti, reikia daryti, ką Jis sako.

Tačiau kaip Jį išgirsti?

Kiekvieną rytą reikia su Juo kalbėtis kartojant maldą „Tėve mūsų“ arba Maha Mantrą. Ir po kurio laiko mes vis labiau pradėsime jausti savo vidinį balsą, ir mums pasidarys lengviau priimti sprendimus gyvenime.

Kad pagreitintume šį procesą, reikia į savo gyvenimą priimti dvasinį mokytoją. Be dvasinio mokytojo mes visą gyvenimą abejosime dėl savo priimamų sprendimų. Dvasinis mokytojas gali sudėlioti mums „kertinius gyvenimo akmenis“, ant kurių mes galime „pastatyti savo gyvenimo namą“.

Laukite tęsinio…

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė