Moterys turi keistą polinkį kaltinti save dėl santykių pablogėjimo ar nutraukimo. „Ach, tikriausiai kažkas su manimi negerai, laiku nepastebėjau tos niekšelės Marytės“… Vyrai tokios polinkio saviplakai neturi.

Matyt, ne šiaip moterys jaučia kaltę, visgi, yra kažkokia priežastis.

O priežastis ta, kad širdies gilumoje kiekviena moteris žino apie savo įtaką, jėgą ir galią sukurti bet kokią realybę. Senovės išmintis byloja, kad moteris yra atsakinga už subtilųjį, dar nesukurtą pasaulį, kuris kol kas egzistuoja dar tik vaizduotėje. O vyro uždavinys – savo veikla realizuoti tas svajones.

Vyras visada daro tai, ką moteris jaučia, nepriklausomai nuo to, geri tie jos jausmai, ar ne.

Šia prasme moteris visada lyderė. Kaip sakė Konfucijus: „Lyderis yra tas, kuris yra už nugaros“, turėdamas galvoje, kad tas, kuris planuoja mūšį ar kokį įvykį, nebūtinai turi būti sumanymo vykdytojas ir lėkti į priešakines pozicijas, kur švilpia kulkos.

Generolas sėdi štabe, o kareivis kariauja. Ir arba žūsta, arba atneša generolui trofėjus.

Moteriški įsakymai vyrui perduodami ne balsu, netgi ne mintimis, o jausmais ir emocijomis, kurių neretai pati moteris prisibijo: „Dieve, jeigu aš jį prarasiu – neištversiu tokio skausmo! Jau geriau tiesiog dabar juo atsikratysiu. Paskaudės ir praeis, bet nebus taip skaudu, kai prie jo priprasiu ir įsileisiu į širdį“.

Tokia moteris išstums būsimo praradimo skausmą ir sukurs nuostatą savo ketinimo realizacijai, apie kurią jos protas net neįtaria.

Ir vyrui belieka vykdyti įsakymą ir pasitraukti. Jam, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, pasidaro sunku būti šalia jos ir jausdamas diskomfortą jis vis labiau susimąsto, kur rasti atgaivą. Būtent tokiu būdu moteris pastūmėja vyrą išeiti. O jos kaltė yra ta, kad tik nedidele sąmonės dalimi ji supranta, jog yra kalta dėl tokio likimo posūkio.

Moteris, kuri nori atsikratyti kaltės dėl nesėkmingų santykių, turi suvokti savo galią daryti įtaką aplink ją besiklostantiems įvykiams.

Ji nėra silpna ir nėra priklausoma nuo blogų vyro poelgių, ji pati duoda impulsą tiems poelgiams.

Šito straipsnio tikslas – tai ne bandymas apkaltinti moteris dėl visų nuodėmių, o mėginimas padėti suprasti, kokią milžinišką galią gamta joms suteikė.

Turbūt girdėjote tokias frazes, kaip: „ko nori moteris, to nori Dievas“. Įsigilinkite į tai – ji yra kur kas gilesnė, nei gali pasirodyti, kai traktuojame ją tiesiogine ir tiesmuka prasme. Pripažinkite savo galią veikti ne tik savo gyvenimą, bet ir savo vyro likimą. Juk jis tik kareivis, o jūs– lyderė.

Ir tada nebus jokio kaltės jausmo, saviplakos ir kitų žmonių poelgių smerkimo, nes tie žmonės viso labo tik vykdė jūsų valią.

Seimairnamai.eu

Redagavo Lina Šimelionytė

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės: Seimairnamai.eu