Man užduoda daugybę klausimų, skirtingomis formuluotėmis, kaip suprasti, kada vyras myli. Žinodama daug vyriškų istorijų apie meilę ir nemeilę, remdamasi informacija, gauta iš tų vyrų, kurie su manimi dirbo ir puikiai save pažįsta, jaučiasi pasitikintys, mylintys, turi santykius ar yra jiems pasirengę – sudariau apytikrį sąrašą, į kurį įtraukiau tuos rodiklius, bruožus ir tas būsenas, kai vyras žino, kad myli ir yra mylimas. Kiekvienas vyras, žinoma, turės savų, individualių punktų ir variantų, papildymų ar paneigimų. Tai visiškai normalu. Taigi. Sąrašas.

1. Manimi džiaugiasi. Džiaugiasi, mane matydama, su manimi būdama, eidama greta. Man tai leidžia tapti su ja artimesniu.

2. Mane priima. Nepriklausomai nuo nuotaikos, nenusigręždama, nelįsdama į mano vidų su replėmis ir atsuktuvu, kad kažką paremontuotų. Ir visada yra greta – tiesiogine prasme. Tai man suteikia galimybę atsipalaiduoti ir atsiverti.

3. Manęs prašo. Prašo poelgio, veiksmo, dovanų, nekreipdama dėmesio į mano reakciją. Mano reakcija – tai viso labo reakcija, su tavimi ji neturi nieko bendro. Ji priklauso nuo to, kokioje tuo metu esu būsenoje (nuotaika gali būti pati įvairiausia, nereikia tardyti, kokia jos priežastis, šito aiškinti aš nenoriu ir neprivalau). Prašymai suteikia man pasitikėjimo savo jėgomis.

4. Su manimi kalba apie viską, ką tik nori: apie nuotaikas, reikalus, planus, troškimus, nesėkmes. Kalba nekreipiant dėmesio į tai, kiek emocionaliai palaikau pokalbį. Galiu dalyvauti jame, galiu nedalyvauti, bet aš viską girdžiu. Kai klausausi, aš iškart pradedu galvoti, ką galėčiau padaryti šiuo atveju. Jeigu padaryti nieko negaliu, klausausi atsainiau. Jeigu išgirstu, kad tau blogai, pradedu galvoti, kaip galima būtų išspręsti problemą. Jeigu su manimi kalbama, reiškia, manimi pasitikima. O tai prideda pasitikėjimo savimi man pačiam.

5. Man reikia paprastų prašymų ar nurodymų, kuriuose tiksliai paaiškinama kas, kaip, kada ir kur – tai supaprastina išpildymą. Priešingu atveju kyla minčių, kad galiu padaryti ne taip ar ne tą. Aš nesu bukagalvis, aš tiesiog nešvaistau jėgų ir laiko nereikalingiems, beprasmiškiems ir tuštiems apmąstymams ir įvairiems spėliojimams. Mane tokie dalykai sekina, priverčia suabejoti, ar teisingai veikiu. Abejonės ir dvejonės mane silpnina, o iš silpnumo aš pykstu. Dėl to pradedu niršti, kai tenka atspėti, susiprotėti, kas dedasi tavo galvoje, nes garsiai tu man to nesakai. Tavo prašymai suteikia man tikėjimo savo jėgomis, atsiranda noras kažką nuveikti tavo labui.

6. Man reikia žinoti, kaip su manimi jautiesi. Sužinau aš tai iš tavo žodžių ir reakcijų. Jei regiu vien susierzinimą, suprantu, kad tau su manimi blogai. Jeigu matau tavo akyse džiaugsmą, suprantu, kad tau su manimi gerai. Man būtina matyti ir girdėti gyvą moterį, su visomis tavo emocijomis ir nuotaikomis, tai manęs nebaugina, tai man suteikia informacijos, iš kurios sprendžiu – reikalingi kokie nors veiksmai ar nereikalingi. Man tai padeda susikurti elgesio ir veiksmų, susijusių su tavimi, sistemą.

7. Man svarbus intymus gyvenimas, bet dar svarbesnis tavo noras priartėti prie manęs. Pastebiu jį tavo gestuose, mimikoje, išgirstu žodžiuose. Man svarbus švelnumas. Tai suteikia man priėjimą prie giliai viduje slypinčių jausmų, tai be galo asmeniška ir brangu, ir aš ne visada tai parodau, tačiau visa tai puikiausiai jaučiu ir prisimenu.

8. Man reikalingas rūpestingumas, paprastas žmogiškas rūpestis be globėjiškumo ir įkyraus lindimo į širdį, ypač kai tau šauna į galvą kvaila mintis, tartum tu mane pažinotum geriau nei aš pats save žinau. Man nereikia tavo pasiaukojimo ir herojiškumo, man nereikalingi tavo žygdarbiai, nereikalingos tavo kančios dėl manęs. Tenoriu gauti tai, ko man reikia ir ką pati norėtum ir galėtum man duoti. Jeigu aš mėgstu arbatą, man malonu, kad šią arbatą išvirei man ir dėl manęs. Tai leidžia pajausti santykių šilumą, padeda atsipalaiduoti greta tavęs.

9. Kartais man reikalinga ramybė, tyla ir vienatvė, taip aš galiu apgalvoti savo veiksmus, išanalizuoti situaciją, atgauti jėgas ir pasirengti tolimesniems veiksmams. Tai suteikia man pasitikėjimo savimi.

10. Manyje esama agresijos, aš galiu būti piktas, galiu pratrūkti. Jei lankau sporto salę ar su draugais – krepšinio rungtynes, išsikraunu būtent ten. Jeigu niekur negaliu išeiti, galiu pratrūkti tavo akivaizdoje. Todėl geriau neprovokuok. Agresija – tai laukinė būsena ir aš galiu pats tapti laukiniu, jei mane uždarys į narvą, atims bet kokią laisvę.

11. Aš jaučiu. Tik ne visada tais jausmais dalinuosi, ne visada išreiškiu juos žodžiais. Aš parodau juos poelgiais. Ir kol nepasakai, ko iš manęs nori, aš nežinau, kur link nukreipti savo jausmus.

12. Dažnai aš nepasitikiu savimi dėl pačių įvairiausių, dažniausiai visiškai su tavimi nieko bendro neturinčių, priežasčių. Kad atkurčiau pasitikėjimą, man reikia laiko ir resursų. Kartais, kad atkurčiau pasitikėjimą savimi, galiu pasielgti kvailai, dėl ko paskui galbūt gailiuosi, bet kas padaryta, tas padaryta, reikia žengti toliau. Nereikia manęs be galo ir be krašto terorizuoti primenant tokius incidentus. Atminties problemų aš neturiu. Kuo dažniau baksnosi į padarytas klaidas, tuo labiau niršiu, tuo mažiau savimi pasitikėsiu. Tokie priminimai nesuartina, dėl jų galiausiai tarp mudviejų atsiras gili praraja.

Jeigu aš visiškai ne toks ir elgiuosi visiškai ne taip, kaip čia buvo parašyta – aš „nesulūžęs“ ir „nesugedęs“ vyras. Aš tiesiog – ne tavo vyras. O jeigu ne tavo, tai nereikia melo ir įvairiausių žaidimų. Jeigu aš „sulūžau“, tu manęs nepataisysi, aš pats tai padarysiu, jeigu man to reikės ir jeigu norėsiu būti su tavimi.

Apie mane gali pasidaryti vieną labai paprastą išvadą. Jeigu aš noriu būti su tavimi ir esu su tavimi, noriu kažką padaryti dėl tavęs – reiškia, aš myliu. Visais kitais atžvilgiais esu toks pats žmogus kaip ir tu: su jausmais, orumu, pergyvenimais, baimėmis. Visa tai labai gerai žinau ir nėra jokios prasmės įtikinėti, kad yra priešingai.

Zinovjeva Natalija Jurjevna

Seimairnamai.eu