Visuose visuomenės sluoksniuose vis dažniau žmonės linksniuoja Vedas. Gal kiek nedrąsiai, bet labai žingeidžiai dešimtys tūkstančių mūsų tautiečių skaito bei klauso daktaro Torsunovo ir kitų Vedų mokslo pasekėjų paskaitų, knygų, seminarų. Ne per daug sudėtingos žinios, bet radikaliai išsprendžiančios, rodos, neišsprendžiamus gyvenimo uždavinius. Iš kur jos? Kodėl mes jų iki šiol nežinojome? Kas tos Vedos?

Pasirodo, tai mūsų pasaulio paveldas iš neatmenamos senovės. Vedų yra išlikę tiek daug, kad gyvenimo neužtektų jas perskaityti. Jau XVII-ame amžiuje Vakaruose pasirodė pirmieji Vedų vertimai į anglų kalbą. To meto šviesuomenė susipažinusi su šiais raštais iš nuostabos džiūgavo, kad tai – didžiausias žmonijos turtas.

Šiandien yra ypatinga proga. Prieš truputėlį daugiau nei 5 000 metų įvyko kone pats žinomiausias istorijoje dialogas. Jis išsaugotas Vedų dalyje, kuri vadinama “Bhagavad Gita”. Nors Indijoje jau tūkstantmečiais šis veikalas laikomas viso vedinio lobyno esencija, Vakarų kraštus jis pasiekė tik 1785 metais. Nuo to laiko ji prieinama, bet tikrai nėra pakankamai įvertinta. Tačiau ką sako vien tas faktas, kad A. Enšteinas studijuodavo ją kasdien?  Džiugu, kad Lietuvoje “Bhagavad Gita” žinoma jau nuo XX-ojo amžiaus pradžios. Ji tapo Vydūno pasaulėžiūros pamatu.

“Bhagavad Gita” saugo senovės išmintį apie gyvenimo dėsnius. Nepaisant šių dėsnių bet kokios pastangos pasiekti sėkmę yra pasmerktos žlugti. Ir priešingai, jas suvokus protas tampa skaidrus kaip krištolas ir žmogus su pasitikėjimu skina pergales.

Šia proga sausio mėn. rengiamas seminaras, apžvelgiantis pagrindines “Bhagavad Gitos” žinias:

Seminaro puslapis Facebook.com

Taip pat kviečiame parsisiųsti “Bhagavad Gitos” audioknygą:

//vlamks.synology.me/sankirtan/audio/Bhagavad-gita.zip