Dažniausiai chiromantai, astrologai, padedantys pasimetusiems rasti atsakymus į sudėtingus klausimus, vedantys seminarus apie gyvenimiškas patirtis, būties esmę, padedantys išsiaiškinti savo likimą, asocijuojasi su brandžiais, solidaus amžiaus žmonėmis. Egidijus Gubinas (33 m.) – jaunas filosofas, edukologas, lektorius, Vedų atsrologas, chiromantas bei keliautojas, spėjęs sukaupti nemažą patirtį  bei žinias ir norintis jomis dalintis su kitais. Tad susipažinkime su lektoriumi iš arčiau.

Jūs – jauna asmenybė, kuria pasitiki ir klausia patarimo nemažai įvairaus amžiaus žmonių. Kaip užsitarnavote šį pasitikėjimą?

Astrologas, chiromantas yra toks pat, kaip ir kitų profesijų atstovai. Galbūt šią sritį labiau pavadinčiau pašaukimu, nei profesija. Jeigu žmogus atlieka veiklą pagal savo pašaukimą, jis pats tampa laimingu ir padeda tokiais tapti kitiems. Aš labai mėgstu savo veiklą ir noriu padėti žmonėms. Stengiuosi nuoširdžiai ir sąžiningai atlikti savo pareigas, galbūt dėl to žmonės ir kreipiasi į mane.

Kas įvyko jūsų gyvenime, jog iš filosofo, edukologo tapote Vedų astrologu, chiromantu bei lektoriumi? Koks jūsų gyvenimas buvo iki tol?

 Baigęs dvyliką klasių įstojau į filosofiją, nes mane domino Rytų kultūra ir egzistenciniai klausimai. Galvojau, tapsiu filosofu – mokytoju. Tačiau, baigęs pirmą kursą, išvykau į Angliją semtis gyvenimiškos patirties ir norėjau užsidirbti mokslams. Toje šalyje likau ir gyvenau apie penkerius metus. Dirbdamas įvairius darbus ieškojau savęs, bet taip ir neatradęs grįžau namo.

Sugrįžęs į Lietuvą tęsiau filosofijos studijas ir bandžiau imtis įvairios veiklos bei verslo, bet vis susidurdavau su įvairiomis kliūtimis, kurios vertė pažiūrėti į gyvenimą kitaip.

Patyręs daugybę finansinių bei moralinių nesėkmių  ir tuo metu, atrodė, priėjęs liepto galą, vieną vakarą sėdėjau lauke, žiūrėjau į horizontą ir klausiau Kūrėjo: „Kaip man gyventi toliau?“. Tada tarsi iš vidaus atėjo suvokimas, kad negaliu gyventi kaip anksčiau, kad atėjau čia ne vien imti, ne vien išgyventi, bet galiu kažką duoti kitiems. Dar nesuvokiau kaip, bet supratau, kad gyvenimas keisis. Kaip vėliau sužinojau, tuo metu man buvo nepalankus astrologinis periodas, bet dėka jo iš tamsos pamačiau šviesą.

Tuo metu Lietuvoje dirbdamas įvairius darbus susipažinau su įdomiais, pozityviais žmonėmis, kurie vaikščiodavo į seminarus, klausydavo paskaitų apie gyvenimo prasmę ir laimę. Pradėjau skaityti įvairias psichologines knygas apie laimę, sėkmę. Mano pasaulėžiūra pradėjo keistis. Keitėsi mano vidus, draugai, aplinka ir visas išorinis gyvenimas.

Kai išsprendžiau savo problemas, norėjau apie tai pasidalinti su kitais (juk jei aš galiu, kiti irgi gali), todėl ir pradėjau skaityti paskaitas.

Kurį laiką pagyvenęs Lietuvoje, laimės ieškoti išvykau į Norvegiją. Ten artimiau susipažinau su Vedų kultūra, bendravau su astrologais, kurie nurodė man teisingą gyvenimo kelią. Tokiu būdu ėmiau domėtis šiuo mokslu. Pradėjau Vedų astrologijos ir chiromantijos studijas Maskvoje. Asmeniškai mane visada domino likimas, paslaptys, ezoterika. Dar gyvendamas Anglijoje mačiau vieną serialą apie jauną chiromantą, kuris mane labai sudomino. Tuo metu vis galvojau, kur rasti mokytoją, kuris išmokytų skaityti likimą. Taip prasidėjo mano kaip Vedų astrologo ir chiromanto kelias.

Kas buvo ir yra jūsų įkvėpėjas, mokytojas?

Įkvėpimo semiuosi iš įvairių mokytojų. Iš pradžių skaičiau daug populiariosios psichologijos knygų, tarp jų – Robino Šarmos, studijavau Rytų filosofiją. Vėliau mane labai įkvėpė Olego Torsunovo, Radhanatha Swamio, A. Č. Bhaktivedanta Svamio Prabhupados knygos ir paskaitos, o taip pat daugelis kitų mokytojų.

Iš kur semiatės išminties, kur randate atsakymus, į kuriuos eiliniam žmogui sunku atsakyti? Ar galite padėti atskleisti visus gyvenimo klausimus?

Išminties semiuosi bendraudamas su išmintingais žmonėmis, mokytojais. Likimo dėka turiu nemažai išmintingų draugų, su kuriais galiu pasitarti. Taip pat kasdien skaitau knygas ir klausausi paskaitų. Deja, į visus klausimus atsakyti negaliu, ko gero, gali atsakyti tik Kūrėjas.

Koks jūsų santykis su Dievu?

Santykis su Dievu man buvo artimas nuo pat vaikystės. Tačiau tuomet daugiau toks: kada man blogai – „Dieve padėk“, o kada viskas gerai „gal ir nėra to Dievo, viskas savaime čia susitvarkė“. Po tam tikrų išgyvenimų ir kreipimosi į Dievą, man pačiam asmeniškai pasidarė gėda prieš Jį, kad Jo kaip kokio bankomato vis kažko prašau, bet dėl Jo nedarau nieko. Tada pajutau, kad manyje prabudo sąžinės jausmas, atsakomybė už savo veiksmus ir noras pažinti Dievą. Ieškojau Dievo per įvairias praktikas, tiek krikščioniškas, tiek Rytų šalių, bet labiausiai mano širdį atliepė bhakti jogos praktika. Tiesiog atėjo vidinė ramybė, kad tai tas kelias, kurio ieškojau.

O kuo ji ypatinga?

Bhakti joga moko ryšio su Dievu atkūrimo. Bhakti reiškia – meilė, joga – ryšys. Tai yra mokslinis Dievo pažinimas. Pagrindą sudaro šventų Dievo vardų kartojimas, senovės šventraščių studijos, tarnystė Dievui, bendravimas su bendraminčiais. Bhakti joga moko, kad žmogus yra neatskiriama Dievo dalis (siela), kuri turi dvasinį kūną ir amžinus santykius su Dievu, bet dėl to, kad Dievas mus myli Jis mums duoda laisvę pasirinkti. Jeigu, pavyzdžiui, mes norime kontroliuoti savo žmoną ar vyrą, tada  norime, kad jis/ji darytų tik tai, kas mums patinka, bet jeigu iš tiesų juos mylime, tai ar jis bus toks, koks aš noriu, ar ne – vis tiek jį mylėsiu. Vedų šventraščiuose aiškinama, kad kažkada mes pasirinkome gyventi atskirai nuo Dievo ir Jį pamiršome, bet Jis mūsų nepamiršo. Jis gyvena mūsų širdyse ir labiau už mus nori, kad sugrįžtume pas Jį, į savo tikruosius namus, kur yra amžinybė ir palaima. Tokiu būdu bhakti joga moko mus atkurti santykius su Dievu. Ši joga moko nesavanaudiškai mylėti ir gyventi dėl Dievo,  kadangi tik taip gyvendami mes galime iš tiesų tapti laimingais. Taigi, tai labai įdomus procesas, kurio metu labiau pažįsti save ir patį Dievo asmenį.

Žmonės į astrologus dažniausiai kreipiasi tada, kai yra pasimetę ar atsidūrę sudėtingose situacijose. Ar jums pačiam teko atsidurti tokiose situacijose?

Taip. Ir ne vieną kartą. Galbūt, jei nebūčiau atsidūręs tose situacijose, tai nebūčiau ten, kur esu šiandien. Todėl esu dėkingas likimui už pamokas, kurios vertė keisti savo pasaulėžiūrą. Žinoma, visos situacijos į mūsų gyvenimą ateina ne veltui, todėl svarbu iš jų pasidaryti tinkamas išvadas, priešingu atveju jos vėl kartosis.

Atrodytų, jog, esant astrologu, chiromantu ir žinant daugiau informacijos apie gyvenimą bei likimą nei kiti žmonės, gyvenimas turėtų būti lengvas, laimingas bei turtingas. Kaip yra iš tiesų? Kuo jums naudinga asmeniškai jūsų profesija?

Vedų astrologija vadinama Džiotiš, tai reiškia „šviesa“. Tačiau, kuo daugiau žinai, atrodo, tuo daugiau nežinai. Taip pasakyčiau apie Vedų astrologiją. Tai mokslas, kurio išmokti neužtenka vieno gyvenimo. Man šis mokslas tiesiog yra labai įdomus ir naudingas tuo, kad jame visada atrandi kažką naujo ir visada gali jaustis mokiniu, o man mokytis patinka. Kaip minėjau, jaučiu tame savo pašaukimą, dėl to man tai naudinga ir esu laimingas.

Kas liečia informaciją – tai mokslas apie likimą ir jis suteikia daug atsakomybės. Studijuojant labiau suprantu, kad už kiekvieną veiksmą yra atoveiksmis. Nepasakyčiau, kad gyvenimas žinant daugiau tampa tik lengvas ir laimingas, nes tenka padėti žmonėms spręsti įvairius klausimus, kurie būna susiję ir ne su geriausiomis emocijomis. O jeigu dar matai, kad prognozės nekokios, tada visuomet atsiranda papildomas stresas – kaip apie tai kuo švelniau pranešti žmogui, kad jo neįbaugintum. Taigi, žinojimas suteikia ne tik laimės, bet ir daugiau atsakomybės.

Kitą mėnesį planuojate atvykti į Čikagą, kur skaitysite keletą seminarų. Ar dažnai tenka organizuoti renginius užsienyje? Kaip nutarėte atvykti į Čikagą?

Keletą kartų per metus vykstu susitikti su lietuviais, gyvenančiais Anglijoje ir Norvegijoje. Teko lankytis ir Švedijoje. Visur gyvenantys lietuviai mane sutinka šiltai, man malonu su visais pasidalinti savo patirtimi bei žiniomis. Į Čikagą skaityti seminarų atvyksiu antrą kartą. Praeitais metais čia lankiausi irgi rugsėjo mėnesį. Mano seminarai ir konsultacijos sulaukė daug gerų atsiliepimų, todėl gavau kvietimą atvykti vėl. Čia gyvenantys lietuviai labai nuoširdūs ir šilti, todėl bus malonu vėl su visais pasimatyti. Maloniai lauksiu jūsų visų susitikimuose. Iki pasimatymo!

Interviu Čikagos laikraščiui „Geras“

Kalbino Kristina Riaukienė

Redagavo Lina Šimelionytė

Paveikslėliai iš svetainės: gubinas.lt