Todėl galima sakyti, kad Viešpats, kaip individualioji siela, glūdi kiekviename fiziniame kūne, taip pat yra ten ir kaip Supersiela, kuri stebi gyvosios esybės poelgius ir yra jų liudytojas. Čia sakoma, kad Dievas glūdi kiekvienos gyvosios esybės fiziniame kūne, todėl žmonės, kurie laiko save tos ar kitos religijos atstovais, bet nemato Aukščiausiojo Dievo Asmens visame, kas gyva ir negyva, yra neišmanymo gunos* valdžioje.

Prisirišęs prie šventykloje, bažnyčioje ar mečetėje vykdomų apeigų, bet pamatinio supratimo apie Viešpaties visabūtiškumą  neturintis žmogus yra tarsi aukotojas, kuris pila sviestą  ne į ugnį, o į pelenus. Aukojimo metu žyniai pila lydytą sviestą  į ugnį kartodami Vedų mantras, bet jei jie lydytą sviestą  piltų į pelenus, aukojimas būtų beprasmis net ir idealiai sukartojus Vedų mantras bei atlikus visus apeigyno reikalavimus. Kitaip sakant, bhaktui* nevalia ignoruoti jokios gyvosios esybės. Jis turi atminti, kad kiekvienoje gyvojoje esybėje, net mažutėje skruzdėje, gyvena Dievas, todėl reikia gerbti kiekvieną  gyvąją esybę ir nenaudoti jos atžvilgiu smurto. Šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje skerdyklos tapo įprastu reiškiniu – kai kurios religijos net pateisina jų egzistavimą. Jei žmonija neturi žinių apie tai, kad Dievas yra kiekvienoje gyvojoje esybėje, vadinamoji jos pažanga – tiek dvasinė, tiek materiali – kyla iš neišmanymo gunos.

(Šrimad-Bhagavatam, 3.29.22)

* Guna – savybė, valdanti žmogų, jo veiksmus, mintis ir gyvenimą. Yra trys gunos: neišmanymas, aistra ir dorybė.

* Bhaktas – atsidavęs Viešpaties tarnas.