Vienuolis atsako: „Kas yra gyvenimas?“

Kartą į Peterburgo dvasinės seminarijos

absolventų išleistuves pakvietė paprastą vienuolį. Jis buvo neraštingas ir gyveno

kažkur ar tai miške, ar tai dykynėje. Tai buvo gerbiama asmenybė, ir jo paprašė

pasakyti kalbą, paaiškinti jauniems žmonėms, ką jie turi daryti ir kaip gyventi.

Vienuolis pradėjo nuo labai paprasto klausimo, kuris tačiau visus suglumino:

– Kas yra gyvenimas?

– …?

– Kas yra gyvenimas?

– Kančia.

– Kančia… Ar yra dar kokie nors atsakymai?

Atsakymų buvo daug, tačiau dauguma žmonių nesuprato, ko tas vienuolis iš

jų nori. Kažkas pasakė, kad gyvenimas – tai ištisinė kova už tam tikrus idealus.

Kitas galvojo, kad gyvenimas – tiesiog žaidimas, arba spektaklis, kuriame mes visi

dalyvaujame. Buvo nuomonė, kad gyvenimą sudaro vieni nusivylimai. Vienuolis

nužvelgė visą publiką užuojautos kupinu žvilgsniu ir pasakė, kad gyvenimas – tai

laimė, ir žmogus, kuris gyvenime pajuto Dievo artumą, atranda ramybę ir

palaimą. Tai nėra mėgavimasis gyvenimu, susijęs su grubiu, kūnišku

pasitenkinimu. Palaima šio vienuolio lūpose reiškė visai ką kita. Tai pojūčiai, kurie

turi lydėti žmogų visą gyvenimą ir kurių, deja, mes praktiškai nepatiriame. Užtat

turime visa kita – žaidimus, kovą, aistras, kančias, grubų pasitenkinimą, askezes…