Turbūt daugiau nei pusę savo gyvenimo praleidžiame namuose. Čia miegame, dirbame, bendraujame. Vastu šastra – senovinis traktatas apie harmoningą architektūrą. Jame perteiktos protėvių sukauptos žinios mums, gyvenantiems šiuolaikinės civilizacijos sūkuryje. Sužinokime, kaip pasistatyti namus, kuriuose rastume prieglobstį nuo šiandieninio ūžesio.

Vastu šastra traktate parašyta gana griežtai: „Tas, kuris pradeda statybas neturėdamas vastu šastra žinių, turėtų iš karto būti nuteistas mirtimi, apkaltinant jį tuo, kad griauna valstybės pamatus“. Kodėl taip griežtai? Nes, kaip sakoma vastu, gyvenant neharmoninguose pastatuose, žmogaus vidus taip pat funkcionuoja neharmoningai. Jis daugiau serga, jam ne taip gerai sekasi. Žmogus yra linkęs labiau nusižengti įstatymams, nes iš pat pradžių, statant jo gyvenamąjį būstą, buvo pažeisti visatos įstatymai. Mozaikos vaizdas susideda iš smulkių detalių, taip ir valstybė susideda iš joje gyvenančių žmonių ir jų laimės gabalėlių. Valstybė iš nelaimingų, nesėkmingų žmonių – degraduojanti valstybė.

Kodėl verta pasidomėti harmoningos architektūros dėsniais?

Neįsigilinus gali atrodyti, kam čia viską taip komplikuoti? Kam save apriboti kažkokiais harmoningos architektūros dėsniais? Tačiau iš tikrųjų šie dėsniai ne riboja, o mus globoja ir padeda. Man teko pabuvoti Indijoje, ten, atrodo, mašinos gatvėse važinėja taip, kaip joms patinka, net jei kažkuri mašina išvažiuoja į priešingą eismo pusę, nelabai kas kreipia į tai dėmesį. Judėjimas gatvėse yra chaotiškas ir labai lėtas. Net ir pagrindiniais keliais mašinos juda tik maždaug 40 km per valandą greičiu. Vakaruose yra daug kelių eismo taisyklių ir jomis vadovaudamiesi mes autostradoje judame kur kas greičiu nei 40 km/h. Taip pat ir vastu šastra taisyklės padeda mums sėkmingiau ir laimingiau gyventi.

Žmogus su gyvenamuoju butu, namu, sklypu yra kaip mažytė visatos ląstelė. Kai ląstelė kontaktuoja su aplinka harmoningai, visata jai padeda ir visaip palaiko.

Šiuolaikiniai žmonės dažnai gyvena labai nepalankiose sąlygose. Tarkime, jis gyvena dvylikaaukščio namo pirmame aukšte. Įsivaizduokite, kaip jį slegia visų virš jo gyvenančių žmonių mintys, emocijos, laimės ir nelaimės. Dažnai už sienos yra bendras šiukšlių konteineris, nuteka visų aukštų kanalizacija. Gyvenantiems viršutiniuose aukštuose taip pat ne ką geriau. Jau nuo ketvirto aukšto žmogaus kontaktas su žeme silpsta, o tai reiškia mažesnį stabilumą, tvirtumą.

Kaip manote, kodėl netvarkinguose rajonuose didesnis nusikalstamumas? Žmonės jaučiasi mažiau saugūs? Ar dėl to, kad ten kažkokiu būdu nusprendė apsigyventi visi didžiausi miesto nusikaltėliai? O gal juos tokiais pavertė aplinka, kurioje jie gyvena? Jų rajonai mažiausiai sutvarkyti, pastatyti nepalankiose vietose. Visatoje viskas yra tarpusavyje susiję. Mūsų namai stipriai veikia mūsų būseną, o mes keičiame namus. Gera žinia, kad net jei dabar gyvename ir ne itin palankiomis sąlygomis, galime imtis veiksmų.

Namai – tai mūsų užuovėja, vieta, kur mes vystomės psichiškai, augame dvasiškai ir t. t. Namuose, kurie kaip mikrokosmosas atkartoja visatos modelį, galima pajusti Dievo buvimą, ramybę ir laimę.

Trys pagrindiniai harmoningos architektūros principai:

1. Yra patogu kūnui;
2. Suteikia stabilumą/ramumą protui;
3. Teikia laimę sielai.

Šiuolaikinės statybos daugiausia apsiriboja pirmuoju dėsniu, kad būtų patogu, dar šiek tiek prideda estetikos, kad būtų gražu akiai. Nors tas grožis, geriau įsigilinus – tik kažkoks grožio aidas. Paprastas žmogus, rodos, jau ir pamiršo, kas yra gražu. Ir tik gerai įsižiūrėjus į gotikinius, baroko stiliaus statinius, senovinius lietuvių statytus medinius namus ir jų apdailą, galima po truputį prisiminti, kas yra gražu.

Laukite tęsinio…

Informaciją parengė R. Mikšiūnaitė, svetainė: Vedukeliu.lt

Redagavo Lina Šimelionytė