Valios elementai: Ko reikia, kad valia pabustų? (II dalis)

round-2086759_960_720

Tikriausiai ne vieną dieną pasitikote mintimi „na jau šiandien tikrai pradėsiu: projektą, sportuoti, mokytis X kalbą, rašyti knygą…“, bet atėjus vakarui aptikote, kad taip nieko ir nepradėjote. Nors ir nori, ir puikiai žinai, kad norint kažką padaryti, reikia tiesiog daryti, bet niekaip nepavyksta tai kūno išnešti į lauką, tai paspausti kairiajame (ar dešiniajame) monitoriaus kampe esančio kryžiuko ir palikti „veidaknygės“ erdvę, išjungti šimtas dvidešimtos pamėgto filmo serijos ar sustoti likus metrui iki šaldytuvo. Sakai sau „Na, dar dešimt minučių…. mmm, na dar vienas šokolado gabalėlis ir viskas… pabaigsiu šią seriją ir tada jau tikrai…“, tačiau net nepastebi, kaip dešimt minučių virsta trimis valandomis, paskutinis šokolado gabalėlis – visa plytele, viena serija – visu sezonu. Ir tas lengvai bauginantis pojūtis, lyg būtum valdomas kažin kokių slaptų blogio jėgų, kuriančių prieš tave sąmokslą… (  )

Bet gera žinia yra ta, kad ne tamsiosios jėgos atsakingos už tai, kad mes nedarome to, ką norime daryti. Už tai atsako mūsų VALIA, kuri kartais paskelbia streiką, atsisako norus paversti veiksmais ir tuomet mes sakome, kad neturime valios. Iš tiesų, valia niekur nedingsta, nes su ja yra susiję viskas, ką mes darome. Valgome, einame miegoti, bendraujame, sprendžiame konfliktus, risnojame miško taku ar paliekame kūną prieš televizoriaus ekraną – visuose procesuose dalyvauja mūsų valia. Todėl sakyti, kad neturime valios, kaip ir nebūtų visai teisinga.

Tęsiame temą…

Trečiasis elementas:

vertybės

Kaip tame, ką aš nusprendžiau daryti, bus realizuotos mano vertybės? Kiek tai yra „mano“?

Šis elementas yra tiesiogiai susijęs su antruoju, nes būtent mūsų vertybės ir yra pagrindinis motyvacijos, pasitenkinimo ir įkvėpimo šaltinis. Vertybės – tai mūsų gyvenimo pamatai. Todėl, mano suvokimu, tai vienas iš kertinių klausimų, kuriam verta skirti laiko ir pastangų: kokios mano vertybės? Pats paprasčiausias būdas išgryninti savo vertybes – užduoti sau klausimą „Kas man yra svarbu? Dėl ko man tai yra svarbu? Ką man tai duoda?“ ir atidžiai išanalizuoti savo gyvenimą.

Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad dažniausiai mes į paviršių iškeliame išorines vertybes, t. y. tas, kurias mes išmokome, o tikrosios vertybės gyvena daug giliau, jos nepriklauso proto sričiai, jos – širdyje. Įsiklausykite į savo širdį – į ką ji reaguoja su džiaugsmu? Tai ir bus jūsų vertybės. O jeigu nesigaus, visada yra būdų, kaip tai padaryti. Žodžiu, norėsite – savo vertybes atrasite .

O jeigu jau žinote savo vertybes, belieka atsakyti į keletą klausimų, kuriuos užduoti verta, analizuojant tas situacijas, kai jūs kažką norite padaryti, bet nedarote. Galite paimti popieriaus lapą, padalinti jį į dvi dalis ir vienoje pusėje surašyti visus atsakymus į šiuos klausimus:

Kokią vertybę aš realizuoju, kai nedarau to, ką nusprendžiau daryti?

Kam dabar aš sakau “taip”?

Kokią naudą aš gaunu, kai nedarau to, ką nusprendžiau daryti?

O dabar kitoje pusėje surašykite visus atsakymus į šiuos klausimus:

Kokiai savo vertybei aš pasakysiu “taip”, jeigu padarysiu tai, ką nusprendžiau padaryti?

Ką gero man duos tai, kad aš padarysiu?

Kokia iš to nauda?

Atviri atsakymai parodys jums realų vaizdą ir atskleis tai, kodėl jūs nedarote to, ką norite padaryti, o pamatę paslėptas naudas, jūs galėsite pasirinkti, ar daryti tai, ar vis dėlto nedaryti. Juk gali būti, kad nedarymas jums teikia daug didesnę naudą, nei darymas. Gali būti ir taip, kad abiem atvejais jūs realizuosite tam tikrą savo vertybę, bet tada jūs galėsite pasirinkti, kuri jums svarbesnė ir nuspręsti, ką su tuo daryti toliau.

Ketvirtas elementas:

aukštesnė prasmė

Ko didesnio dalimi yra tai, ką aš noriu padaryti?

Dabar pasižiūrime į tai, ką norime padaryti, platesniame kontekste. Na, banalus pavyzdys: vakarais einu pasivaikščioti, nes geriau jausiuos, mano sveikata bus stipresnė, aš ilgiau gyvensiu ir sveika būsiu naudingesnė pasauliui. Šio klausimo esmė – pamatyti, kad tai, ką aš noriu padaryti, veda mane į daug didesnius tikslus. Arba neveda. Ir tokiu atveju, greičiausiai, aš boikotuosiu tai, ką noriu padaryti. Valios mechanizmas neįsijungs.

Štai toks tas valios mechanizmas ir elementai, be kurių valia tyliai snaudžia. Kaip tai taikyti gyvenime? Labai paprastai. Imam tą norą, kurio mes niekaip nerealizuojame, ir pirmiausiai jį išnagrinėjame pagal šiuos punktus:

Noras ar sprendimas?

Ar galiu?

Ar patinka, ar motyvuoja?

Ar tai yra „mano“? Kokias vertybes realizuoju, kai darau ir kai nedarau?

Kokia to aukštesnė prasmė?

Ir jeigu noras lieka, tada žengiame kitą žingsnį: IŠ KARTO atsistojame ir padarome tai, ką norime padaryti. Kad ir ne viską iš karto, bet bent jau mažą žingsnį. Vėliau, rytoj ar pirmadienį netinka. Pradėkite vertinti tą laiką ir darbą, kurį ką tik atlikote. O aukščiau išvardinti žingsniai padės geriau suvokti save ir stiprinti savo valią.

Na, o jeigu atidėliojimas jau tapęs didele jūsų gyvenimo dalimi, kviečiu prisijungti prie programos DRĄSI!, kurioje darbuosimės ne tik su visais valios elementais, bet dar ir su kitomis istorijomis, atitraukiančiomis nuo tikslų, norų ir to gyvenimo, kurį norėtųsi gyventi. Visą informaciją apie programą rasite ČIA >>>

O jeigu nutiko taip, kad bežiūrėdami į vis atidedamus norus staiga supratote, kad tas noras buvo iš vis ne jūsų, sveikinu – jūsų gyvenimas ką tik palengvėjo!

Šilčiausi linkėjimai,

Ilona

Drasagyventi.lt

Pasidalinkite su kitais!