Anksčiau rašėme…

Hiperaktyvūs ir dėmesio nesukaupiantys vaikai.

Garsioji italų pedagogė M. Montessori yra aprašiusi tokį eksperimentą. Palei ilgą stalą, ant kurio sudėti įvairūs daiktai, viena po kitos praeina dvi vienodo amžiaus vaikų grupės. Vienos grupės vaikai ėjo šūkaudami, stumdydamiesi, praeidami pro stalą griebdavo daiktus, trumpai juos apžiūrėję mesdavo atgal ir imdavo kitą, trečią, ketvirtą, tada klegėdami nuėjo tolyn. Kitos grupės vaikai ėjo ramiai, neskubėdami, prie stalo sustoję atidžiai žiūrėjo į ant jo esančius daiktus, kai kurie vaikai paimdavo daiktą ir ilgai, atidžiai jį apžiūrėję padėdavo atgal ir tada eidavo tolyn. Kurios grupės vaikai yra normalūs? 

Tarsi epidemija plinta psichologinis vaikų nepilnavertiškumas. Atsirado naujos diagnozės: hiperaktyvus, dėmesio nesukaupiantis, emocionaliai nestabilus, nemokus vaikas. Nežinia kiek jų jau yra Lietuvoje, tačiau JAV jų priskaičiuojama nuo 1,5 iki 4,5 milijono (XX a. pabaigos duomenys), daugiausia berniukų.

Neurofiziologijos daktarė Klara Hannaford tokius vaikus siūlo vadinti stressed out, survival oriented human (streso išvarginta, į išlikimą orientuota asmenybė). Turint omenyje, kas buvo pasakyta apie ryšio ir saugos jausmo reikšmę, tai labai teisinga diagnozė. Vaikai, neturintys gero ryšio su šeima, jaučiasi nesaugūs. Jie yra nuolatinėje įtampoje, nuolatiniame strese, nes jie jaučia grėsmę savo išlikimui. Jie priversti rūpintis savo išlikimu, nors tai jiems ne pagal jėgas.
Nuolatinio streso būsena labai sustiprina smegenų, atsakingų už išlikimą, procesus ir kartu susilpnina veiklą tų smegenų dalių, kurios atsakingos už mokymąsi ir adekvatų socialinį elgesį. Todėl tokių vaikų elgesys pasižymi:

• per dideliu aktyvumu – hiperaktyvumu,
• nesugebėjimu susikaupti,
• nesugebėjimu elgtis pagal priimtas bendravimo normas,
• nesugebėjimu mokytis,
• netvarkingais, nevikriais arba blogai valdomais judesiais,
• agresyviu elgesiu.

Tokie vaikai nėra blogi iš esmės. Jų agresyvumas ar netinkamas elgesys yra juose slypinčios baimės ir nuolatinio streso išraiška. Pasaulis jiems yra nesaugi vieta. Kai vaikas ar apskritai žmogus jaučiasi nesaugus, jis mato priešus ten, kur jų nėra. Ką nors sulaužydamas ar sumušdamas, jis jaučiasi stipresnis ir kartu saugesnis. Kitaip sakant, savo agresyviu elgesiu jis stiprina tą saugos jausmą, kurį jam turėjo suteikti gamtos ar Kūrėjo numatytas ryšys su mama ir su šeima. Nėra ryšio su mama, su šeima, nėra ryšio ir su mokytojais, su draugais, su gamta, su gyvūnais ir, suprantama, nėra ryšio ir su Dievu.

Gero ar blogo ryšio pradžia prasideda nuo pat pradėjimo. Kaip jaučiasi mama, nešiodama kūdikį – saugi ar nesaugi? Gal ją paliko kūdikio tėtis? Ryšys pažeidžiamas ir tada, kai mama tuoj po gimdymo išskuba į darbą, palieka vaikelį kitų priežiūrai. Mamos noras netrukus po gimdymo eiti į darbą, rodo silpną ryšį su vaiku.

Aleksandras Žarskus 

Laukite tęsinio…

Vydija.lt