Vaiko vystymasis ir religinis bei moralinis auklėjimas (I dalis)

photo-1501516834911-269dbce099a0

Pradžios svarba ir reikšmė.

Kur slypi pagrindinės auklėjimo ir pedagogikos nesėkmių priežastys? Patarlė sako, kad gera pradžia pusė darbo arba pradžia darbą gaišina. Ši išmintis tinka visoms žmogaus veikloms rūšims. Tačiau dažniausiai pamirštame, kad ji tinka ir pradedant naują gyvybę, ją auginant bei auklėjant. Būtent pradžioje, žinome mes tai ar nežinome, yra klojami fizinės, psichologinės bei dvasinės vaiko sveikatos pamatai.

Žmogaus pradžia, tas nuostabiausias pasaulyje įvykis, materialistinės pasaulėvokos suformuotoje vartotojų kultūroje yra labiausiai nužmoginta ir apleista sritis. Čia dominuoja žemieji žmogaus instinktai. Apie gyvybės pradėjimo reikšmę vartotojų kultūroje net neužsimenama. Tarsi to, kas nematoma, apskritai nėra ar tai nesvarbu.

Gyvybės sėkloje, – ar tai būtų augalo, medžio ar žmogaus sėkla, – yra visa tolesnė gyvybės vystymosi programa. Geras ūkininkas pirmiausia rūpinasi tinkama sėkla. Kuo tas rūpestis pasireiškia sėjant žmogaus gyvybės sėklą?

Nematomasis gyvybės vystymosi laikotarpis arba nėštumas yra ne mažiau svarbus busimo žmogaus kokybei. Čia vaiko formavimąsi visų pirma veikia visos tėvų savybės, o ypač moralinės ir dvasinės. Pakartokime žinomą posakį: vaiko auklėjimas pradedamas devynis mėnesius prieš gimstant jo motinai.

Gimimas taip pat labai svarbus įvykis žmogaus gyvenime. Atsiskirdama nuo motinos gyvybė patiria didžiulį sukrėtimą – stresą, kuris žmogaus sąmonėje palieka gilų įspaudą (imprintingą), išliekantį ir stipriau ar silpniau veikiantį visą žmogaus gyvenimą. Visi esame girdėję apie gimimo traumas. Tai, kaip žmogus gimsta, – prievartos būdu ar natūraliai, gimimo aplinka, gydytojai ir požiūris į gimstančią gyvybę, – yra pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklauso galima gimimo trauma bei jos pasekmės. Net ir būsimas žmogaus santykis su mirtimi priklauso nuo to, ką žmogus patyrė gimdamas: jei jam sunku ar baisu buvo gimti, sunku ar baisu bus ir mirti.

Mūsų kultūroje žmogus yra įteisinamas tik nuo gimimo, o sąmoningai jį auklėti dažniausiai pradedame tik vaikui ėmus kalbėti. Ne tik su negimusiu, bet ir su gimusiu kūdikiu ilgokai elgiamasi tarsi su daržove, kuriai reikalingas tik fiziologinių poreikių patenkinimas. Tačiau kūdikystėje ir vaikystėje formuojasi svarbiausi ir pagrindiniai ryšiai tarp smegenų ląstelių – neuronų, kurie ir daro vaiką vienokiu ar kitokiu žmogumi. Paskaičiuota, kad per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus susiformuoja apie 70 % ryšių smegenyse, nuo kurių priklauso vaiko psichika. Vaizdžiai sakant, iki septynerių metų vaikas pereina pagrindinius gyvenimo „universitetus“, lemiančius koks jis bus žmogus. Žinoma, vėlesnės vaiko gyvenimo sąlygos taip pat turi įtakos, tačiau dažniausiai tai jau būna klaidų taisymas.

Aleksandras Žarskus 

Laukite tęsinio…

Vydija.lt

Pasidalinkite su kitais!