Turtai, Gėrybės, Gausa – kaip mus šie dalykai vilioja…

Vienus mes vadiname turtingais, kitus vargšais, dar kitus „gyvenančiais normaliai, kaip visi“. Tik ką tai reiškia?

Tikriausiai daugelis žinote istoriją apie verslininką, kuris atostogaudamas Karibų saloje pamatė po palmę gulintį čiabuvį. Jis paėmė ką tik nukritusį kokosą, lengvu rankos judesiu jį perskėlė ir atsigėrė kokoso pieno. Priėjęs verslininkas noriai pasidalino patarimu apie gyvenimą:

–Tu juk gali surinkti daug kokosų ir juos parduoti turguje, gali įsigyti įrangos, transportą ir net pasisamdyti daugiau žmonių, kurie iš aplinkinių salų surinks kokosus. Juos tu gali parduoti ne tik savo šalyje, bet eksportuoti po visą pasaulį, kur parduosi brangiau bei daugiau uždirbsi. Vėliau galėsi išplėsti verslą ir užsiimti įvairia prekyba bei paslaugomis. Po kokių 20 metų tu galėsi būti tiesiog savininku ir vadovu, o darbus atliks kiti pasamdyti darbuotojai bei vadovai. Tada galėsi nevaržomai atostogauti kada nori ir nukeliauti ten, kur tau patinka bei mėgautis saule, jūra ir palmėmis.

Čiabuvis viską girdėjo ir suprato, nesiginčijo ir tik padėkojo.

Verslininkas pratęsė:

– Po to ramiai galėsi išeiti į pensiją ir visą savo turtą perleisti vaikams arba kažkam kitam…

Ir tada nutilo ilgam…

Tai kas gi tie turtai?

Jei mes, žmonės, stengiamės daugiau uždirbti ir tokiu būdų „siurbiame“ iš žemės vis daugiau resursų kartu išmesdami vis daugiau atliekų ir šiukšlių… ar pinigai yra tikrasis mūsų turtas?

Oras. Tai dalykas, kuris nieko nekainuoja. Bet jei jis užterštas, tai niekas jo nenori, nes tai sukelia ligas. Be jo mes mirtume po 3 minučių.

Vanduo. Tai dalykas, kuris nieko nekainuoja. Bet jei jis užterštas – niekas jo nenori, nes tai sukelia ligas. Be jo mes mirtume po 3 dienų.

Žemė (dirva). Tai dalykas, kuris nieko nekainuoja. Iš jos mes gauname maistą. Bet jei ji užteršta, tai niekas jos nenori, nes tai sukelia ligas. Be jos mes mirtume po 3 savaičių.

Grįžau iš 5 dienas trukusio projekto, kuris skirtas užmegzti bendradarbiavimo kontaktus tarp 30 skirtingų nevyriausybinių organizacijų iš visos Europos.  Mes buvome Lenkijos kalnuose, sodyboje, kuri apsupta miškų, laukų ir kalnų. Sodybos šeimininkai stengiasi viską tvarkyti ekologiškais būdais: Eko-gyvenvietės ir Eko-auginimo principai. Patys gamina maistą, organizuoja šventes aplinkiniams gyventojams, kurių metu žaidžia futbolą, bendrauja, ragauja rankų darbo skanėstus, vyksta prekyba tik rankų darbo dirbiniais ir maisto produktais. Ten juntamas toks neapsakomas dalykas – „esu maža atskira dalelė ir viso Pasaulio dalis“. Ten man (ir kitiems dalyviams) nereikėjo nei prašmatnių drabužių (esi švariai apsirengęs ir to pakanka), nei garsenybių koncertų (grojome, dainavome ir šokome patys), nei prabangių restoranų (skanavome nuostabų ir įvairų maistą bei patys gaminome pyragėlius ir skanėstus kartu, kepėme ant laužo cukinijas ir paprikas). Visiems buvo labai smagu ir gera. Užmezgėme pažintis, kurios artimiausiu metu pavirs projektais, skirtais jaunimui ir ne tik. Juose žmonės dalinsis savo patirtimi, įgis naudingos gyvenimiškos patirties ir toliau skatins visuomenę būti sąmoningesne bei darnesne.

Ten aš jutau turtą – švarų kalnų orą, skanų vandenį iš žemės gelmių ir derlingą žemę su savo augmeniją, miškų ir laukų uogomis, žolelėmis ir nuostabaus skonio karvių ir ožkų pienuku.

O dabar kiekvienas pagalvokime: ką mes šiandien veikėme? Ar mūsų veiksmai prisidėjo prie mirties, t. y. žemės, oro ir vandens teršimo? Ar mes nenaudojome ir neišmetėme šiukšlių, kurios ilgai yra ir apsunkina mūsų planetos gyvenimą. O gal mes darėme veiksmus, kurie padeda ir gerina… didina mūsų turtus? Aš vargiai galiu suskaičiuoti tokias dienas, nes bent jau važiuoti automobiliu ar net ir viešuoju transportu, kurie naudoja kurą ir išmeta atliekas į orą, tenka beveik kasdien. Jau nekalbu apie įvairaus plastiko naudojimą. Taigi, kyla mintis – bent jau sumažinti tą naudojimą tik iki būtiniausio, minimaliausio.

Tiesiog paskaičiuokime, jei per dieną vieną kartą išmetame vieną plastikinį maišelį (tai vidutiniškai labai mažas skaičius, nes mes nuolat perkam produktus, dedam juos į maišelius, o dažnai jie būna ir savo plastikinėse pakuotėse), tai kiek išmeta visas miestas? Pavyzdžiui, Kaunas išmeta mažiausiai 300 000, o Vilnius – 600 000. Visa Lietuva – 2 500 000, o visa Europa – 750 000 000 ir visas Pasaulis – 7,6 milijardo kasdien. Na gerai, skurdžiai gyvenantys, badaujantys juodaodžiai Afrikoje tiek tikrai neišmeta… ;) Bet eilinis amerikietis išmeta trigubai už juos visus, o šaunusis lietuvis (ir aš, ir tu), iš tiesų, išmeta daug daugiau nei vieną per dieną.

Aš nekalbu apie perdirbimą ar rūšiavimą. Taip, tai labai naudingi dalykai. Bet jie tik iš dalies sumažina, bet iš esmės nepakeičia šio nusistovėjusio materiališkumo.

Beje, tas badaujantis vaikas Afrikoje turi bent trigubai daugiau gryno oro nei bet kuris miesto gyventojas. Taip, jam sunku, nes žemė ten nederlinga ir trūksta vandens… O mes šiuos dalykus turime. Tik jei taip ir toliau juos naudosime savo „materialioms“ reikmėms, norėdami uždirbti daugiau ir dar daugiau, tai artimiausiu metu (nereikės laukti, kol mūsų proanūkiai užaugs, nes tai ir dabar jau yra) mes „badausime“ kaip ir tas vaikas iš Afrikos. Vanduo, nors ir yra, bet – užterštas; Žemės yra, bet, daugeliu atvejų, ji nualinta cheminių trąšų ir „rūgštaus“ lietaus. Oras prisotintas benzino ir kietųjų dalelių – dulkių (na nebent kompanijos su alternatyviu kuru užkariaus pasaulį).

Vienintelis kelias – mums patiems mažiau vartoti (netgi mažiau dirbti kompanijoms ir įmonėms, o dirbti sau, savo šeimai, aplinkiniams kaimynams ir bendruomenei); puoselėti savo žemę, kuri mus maitina ir rengia; saugoti vandenį, kuris sudaro 70 % ir jo nuolat reikia atsinaujinimui; rūpintis oru, kuris yra ir deguonis mūsų plaučiams bei organizmo ląstelėms, ir visos augmenijos fotosintezės komponentas kartu su Saulės energija.

„Kokia nuostabi yra Saulė po Lietaus ir koks gražus Juokas po Liūdesio.“ Hebrajų patarlė

Kiekvienas galime prisidėti prie mūsų Turto, Gėrybių, Gausos. Svarbiausia, jog mes suprastume, ką darome ir stengtumės ne dėl didesnio uždarbio, o dėl didesnės santarvės tiek su žmonėmis, tiek ir su mūsų Pasauliu.

Aš linkiu Jums laimės

Robertas Šunokas