TU,
kursai ateini,
kai mano širdis skęsta
nevilties jūroje
nusiminusi ir dejuojanti,
arba palinkusi prie nakties upės
linguoja nebylų skausmą,
arba kai, ašaroms išdžiūvus,
kiekviename reiškiny mato vien
klausimą
Ir tik Tu, tik Tu žinai atsaką,
bet tyli, laukdamas,
kol aš pati jį sušnibždėsiu.
Gintvilė
Susiję Straipsniai