Jo Šventenybė Radhanath Svamis aiškina tikrąją Valentino dienos reikšmę.

Kai aš buvau jaunas, niekas nevadino šios šventės tiesiog Valentino diena, visi vadino ją Švento Valentino diena. Ar atsimenate? Dabar ji vadinama tiesiog Valentino diena, nes jie nebenori galvoti apie šventuosius (juokiasi). Iš tiesų, tikroji Valentino dienos koncepcija visai kitokia.

Kas buvo šventasis Valentinas?

Iš tiesų buvo du šventieji Valentinai. Abu jie buvo vienuoliai, besilaikantys celibato ir skleidžiantys Dievo sąmonę. Vienas iš jų buvo Romoje gyvenęs katalikų kunigas, entuziastingai pamokslavęs apie meilę Dievui. Jis susidūrė su dideliu pasipriešinimu, nes gyveno antroje trečio amžiaus pusėje, kai buvo praėję vos pustrečio šimto metų nuo Jėzaus Kristaus laikų. Tačiau nors krikščionybės skleidimas buvo draudžiamas įstatymais ir buvo laikomas nusikalstama veikla, jis pamokslavo, jis rizikavo savo gyvybe. Taip pat šis vienuolis buvo brahmačaris (Vedų socialinėje sistemoje mokinys, besilaikantis celibato). Jis buvo kunigas, paaukojęs šeimos gyvenimą, lytinius santykius vardan to, kad galėtų mokyti kitus meilės Dievui. Nepaisant to, jis buvo įkalintas, kankintas ir nužudytas. Jis – vienas didžiųjų katalikų bažnyčios kankinių. Kitas šventasis Valentinas buvo katalikų bažnyčios vyskupas. Jis taip pat buvo celibato besilaikantis vienuolis, paaukojęs visą savo gyvenimą Dievo sąmonei. Jis irgi buvo pamokslautojas, kurį įkalino, kankino ir nužudė dėl to, kad šis nenorėjo nustoti pamokslauti atsidavimo Dievui. Šventieji Valentinai, šios dvi asmenybės, paaukojo šio pasaulio malonumus ir patį gyvenimą vardan tarnystės Viešpačiui.

Jūs turbūt bandote įsivaizduoti, ką gi bendro tai turi su šiandienine Valentino diena. Nepastebėjau, kad koks nors celibato besilaikantis vienuolis dalintų Valentino dienos širdutes, na, bent jau neturėtų. Bet šventasis Valentinas buvo vienuolis.

Jis gerbė kiekvieną moterį kaip savo motiną. Įdomu tai, kad abiejų šių šventųjų Valentinų mirties diena buvo vasario 14. Anglijoje ir Prancūzijoje vasario 14-oji yra antro metų mėnesio vidurys. Tai tarsi pavasario pradžia, tiesa? Rytoj švęsime Basant Pančami, pavasario pradžią.

Anksčiau žmonės vasario 14-ąją matė tiesiog kaip pavasario pradžią, kaip laiką, kai paukščių patinėliai ir patelės susitinka medžiuose norėdami susiporuoti. Tai – poravimosi sezonas, paukščių ir žvėrių poravimosi sezono atidarymas. Atsidavusieji ir mato taip, kaip yra iš tiesų.

Tačiau romantikus materialistus labai traukia tas vaizdas, kai paukščių porelė kandžioja vienas kitą snapais ir mėgaujasi lytiniu gyvenimus. Tai laikoma labai nuostabiu dalyku. Ir kadangi vasario vidurys yra laikas, kai poruojasi paukščiai, jie nusprendė, kad mums reikėtų šią dieną atskleisti savo aistringus jausmus kitiems, nes būtent tai šią dieną daro paukščiai. O kadangi šventasis Valentinas tą dieną buvo nužudytas, ją imta vadinti Švento Valentino diena.

Taigi, dvasingam žmogui Švento Valentino diena primena, kaip svarbu atsisakyti visko ir būti pasiruošusiam atlaikyti kankinimus bei mirtį vardan tarnystės Dievui. Štai ką Valentino diena reiškia vaišnavui, arba atsidavusiajam. Tačiau materialistiškam žmogui Valentino diena reiškia sekti geismingų paukščių pėdomis.

Radhanath Svamis

Iš anglų kalbos vertė Milvydė Paškevičiūtė

Redagavo Lina Šimelionytė