Gali pasirodyti keista, kodėl Viešpats Krišna „Bhagavad-gitai“ išsakyti pasirinko mūšio lauką. Iš daugybės būdų ir įvairiausių aplinkybių, kuriomis Jis galėjo kalbėti, kodėl mūšio laukas? Vienas atsakymas toks: nėra labiau pažeidžiamos vietos kaip mūšio laukas. Jis skirtas pralaimėjimui arba pergalei. Iš visų aplinkybių, karas atneša didžiausią blogį arba didžiausią sėkmę.

Užsiimdami Dievo sąmonės praktika, niekada neturime pamiršti, kad ir mes paskelbėme karą majai, iliuzinei energijai. Savo ruožtu, maja skelbia karą mums, mūšyje, kuriame stengiamės sunaikinti mumyse glūdinčius geismą ir godumą. Todėl tikrosios taikos ar ramybės įgijimas priklauso ne nuo to, kas mus supa, bet veikiau matuojamas mūsų proto ir širdies būsena bet kurioje situacijoje, į kurią patenkame.

Sykį gyveno karalius. Jis pasiūlė apdovanojimą menininkui, kuris geriausiai drobėje pavaizduos Ramybę. Daugybė menininkų nusprendė išmėginti savo jėgas. Karalius apžiūrėjo visus paveikslus, bet iš tikrųjų jam patiko tik du, ir teko rinktis iš jų.

Viename paveiksle buvo pavaizduotas ramus ežeras. Jis priminė tobulą veidrodį, atspindintį aplinkui stūksančius kalnus. Visi, pamatę šį paveikslą, manė, kad jis geriausiai atvaizduoja ramybę. Kitame paveiksle taip pat buvo kalnai. Bet čia jie atrodė grubūs ir nykūs. Virš jų niaukėsi piktas dangus, iš kurio sruvo lietaus šuorai ir blyksėjo žaibai. Nuo vieno kalno krito putojantis krioklys. Toks vaizdas toli gražu nepriminė ramybės. Bet už krioklio stirksojo uolos plyšyje išaugęs menkutis krūmokšnis. Tarp jo šakelių paukštė susisuko lizdą. Ir tenai, šėlstančių vandens srautų apsupta, tupėjo savo lizdelyje visiškai rami.

Karalius pasirinko antrąjį paveikslą. „Kadangi, – paaiškino jis, – ramybė nereiškia būti tokioje vietoje, kur nėra triukšmo, rūpesčių ar sunkaus darbo.“

„Ramybė reiškia būti tarp viso šito ir vis dėlto išsaugoti ramybę savo Širdyje.“

Būdami atsižadėję, esame netrikdomos dvasinės pusiausvyros būsenoje, kuri persiduoda ir tiems, kurie yra šalia. Atsižadėjimas reiškia gyventi viduje. Išlikti išorinių įvykių nepalaužtam.

Jei viduje išliksime ramūs, tapsime mus supančių žmonių stiprybės ir stabilumo šaltiniu.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė