Tikėjimas

Ateistas filosofijos profesorius pasakoja savo studentams apie problemas, kurias mokslui kelia Dievas, Visagalis. Jis paprašo vieną iš naujokų atsistoti ir…

Profesorius: Taigi, jūs tikite Dievu?

Studentas: Absoliučiai, pone.

Profesorius: Ar Dievas geras?

Studentas: Žinoma.

Profesorius: Ar Dievas Visagalis?

Studentas: Taip.

Profesorius: Mano brolis mirė nuo vėžio, nors jis ir meldė Dievą jį išgydyti. Daugelis mūsų stengtųsi padėti ligoniui. Bet Dievas to nepadarė. Tai kurgi jo gerumas? Hmm? (Studentas tyli.)

Profesorius: Jūs negalite atsakyti, ar ne? Pradėkime iš naujo, jaunasis bičiuli. Ar Dievas geras?

Studentas: Taip.

Profesorius: Ar šėtonas geras?

Studentas: Ne.

Profesorius: Iš kur atsirado šėtonas?

Studentas: Iš… Dievo…

Profesorius: Teisingai. Pasakyk man, sūnau, ar šiame pasaulyje yra blogis?

Studentas: Taip.

Profesorius: Blogio esama visur, ar ne taip? O Dievas viską ir sukūrė. Teisingai?

Studentas: Taip.

Profesorius: Tai kas gi sukūrė blogį? (Studentas neatsako.)

Profesorius: Mokslas teigia, kad jūs turite penkias jusles jus supančiam pasauliui stebėti ir identifikuoti. Sakyk man, sūnau, ar kada matei Dievą?

Studentas: Ne, pone.

Profesorius: Pasakyk mums, ar kada girdėjai savo Dievą?

Studentas: Ne, pone.

Profesorius: Ar kada nors esi apčiuopęs savo Dievą, ragavęs ar užuodęs Jį? Ar kada nors faktiškai savo juslėmis patyrei Dievą?

Studentas: Ne, pone. Nesu to patyręs.

Profesorius: Bet vis dar Juo tiki?

Studentas: Taip.

Profesorius: Vadovaujantis empiriniu, bandymais patikrinamu, įrodomu protokolu, mokslas teigia, kad Jūsų DIEVAS neegzistuoja. Ką dabar pasakysite, sūnau?

Studentas: Nieko. Aš turiu tik savo tikėjimą.

Profesorius: Taip. Tikėjimas. Tai ir yra problema, su kuria susiduria mokslas.

Studentas: Profesoriau, ar yra toks dalykas kaip šiluma?

Profesorius: Taip.

Studentas: O toks dalykas kaip šaltis?

Profesorius: Taip, žinoma.

Studentas: Ne, pone. Nėra. (Taip įvykiams pasisukus, auditorijoje įsivyravo mirtina tyla.)

Studentas: Pone, gali būti daug šilumos, dar daugiau šilumos, galite išgauti super šilumą, mega karštį, baltąjį įkaitinimą, gali būti labai mažai šilumos ar visai jos nebūti. Bet negalima turėti kažko, ką pavadintume šalčiu. Galime pasiekti 458 laipsnius žemiau nulio, o tai reiškia, kad visiškai nėra šilumos, bet tai riba. Taigi nėra tokio dalyko kaip šaltis. Šaltis tėra žodis, kurį vartojame, kad nurodytume šilumos nebuvimą. Negalime išmatuoti šalčio. Šiluma yra energija. Šaltis nėra jos priešingybė, pone, tai tiesiog jos nebuvimas. (Auditorijoje tapo taip tylu, kad išgirstum krentant adatą.)

Studentas: O ką manote apie tamsą, Profesoriau? Ar yra toks dalykas kaip tamsa?

Profesorius: Taip. Jei nėra tamsos, tai kas tada yra naktis?

Studentas: Jūs ir vėl klystate, pone. Tamsa yra ko nors nebuvimas. Galite išgauti nedidelę šviesą, normalią šviesą, ryškią šviesą ar jos blyksnius… Bet jei neturite nuolatinės šviesos, reiškia, neturite nieko, o tai vadinama tamsa, ar ne? Iš tikrųjų tamsos nėra. Jei ji būtų, galėtumėte tamsą padaryti dar tamsesnę, juk taip?

Profesorius: Ką norite tuo pasakyti, jaunuoli?

Studentas: Pone, tvirtinu, kad jūsų filosofinė prielaida neteisinga.

Profesorius: Neteisinga? Gal paaiškintumėte, kodėl?

Studentas: Pone, jūs naudojate dualumo prielaidą. Argumentuojate, kad yra gyvenimas, o po jo – mirtis, geras Dievas ir blogas Dievas. Dievo suvokimą vertinate kaip kažką baigtinį, ribotą, ką galima išmatuoti. Pone, mokslas nesugeba paaiškinti net to, kas yra mintys. Jis naudoja elektrą ir magnetizmą, bet niekada jų nematė ir juo labiau pilnai neišsiaiškino, kas tai yra. Vertinti mirtį kaip gyvybės priešingybę, reiškia, nesuvokti fakto, kad mirtis neegzistuoja kaip nepriklausomas reiškinys. Mirtis – tai ne gyvybės priešingybė, tai tiesiog jos nebuvimas.

Studentas: Dabar sakykite man, profesoriau, jūs mokote savo studentus, kad jie atsirado iš beždžionių?

Profesorius: Jei turite galvoje natūralų evoliucijos procesą, taip, aišku, taip mokau.

Studentas: Ar kada nors matėte evoliuciją savo akimis, pone? (Profesorius papurtė galvą ir šyptelėjo supratęs, kurlink krypsta diskusija.)

Studentas: Kadangi niekas niekada nėra matęs, kaip veikia evoliucija, ir net negali įrodyti, kad tai yra nuolatinis, nenutrūkstamas procesas, ar jūs tiesiog nedėstote savo asmeninės nuomonės, pone? Ar jūs kartais nesate pamokslautojas, o ne mokslininkas? (Per auditoriją nuvilnijo šurmulys.)

Studentas: Ar kas nors šioje auditorijoje yra kada matęs profesoriaus smegenis? (Auditorijoje nugriaudėjo juokas.)

Studentas: Ar kas nors iš čia esančiųjų yra girdėjęs profesoriaus smegenis, jas apčiuopęs ar užuodęs? Atrodo, niekam neteko to padaryti. Taigi, remiantis patvirtintomis empirinio, bandymais patikrinamo, įrodomo protokolo taisyklėmis, mokslas teigia, kad jūs, pone, neturite smegenų. Tada su visa jums derama pagarba, pone, kaip galime pasitikėti jūsų paskaitomis? (Auditorija apmirė. Profesorius su nenusakoma veido išraiška spoksojo į studentą.)

Profesorius: Manau, turite tiesiog jomis patikėti, sūnau.

Studentas: Štai taip, pone… Ryšys tarp žmogaus ir Dievo yra TIKĖJIMAS. Tik dėl jo viskas juda ir gyvuoja.

Dhirašanta Gosvamis