Tikėjimas apie vegetarizmą

Pagrindinė

Vegetarizmą renkasi vis daugiau žmonių. Vieniems tai – pasirinkimas dėl meilės ir gailestingumo gyvūnams, kitiems – dėl sveikatos ar aplinkos. O kokia tikinčiųjų pozicija, ko apie tai moko skirtingi tikėjimai, religinės tradicijos? Ar moralu žudyti gyvūnus, kad patenkintume savo sotumą?

Kyla daugybė diskusijų apie įvairius tikėjimus ir vegetarizmą. Pavyzdžiui, hinduizmo tradicijoje vengiama valgyti bent jau jautieną, islamo tradicijos pasekėjams neleidžiama valgyti kiaulienos, dauguma budistų yra vegetarai, o Vedomis sekantys vaišnavai griežtai nevalgo mėsos, žuvies ir kiaušinių. Krikščionybėje taip pat apie tai kalbama šeštuoju Dievo įsakymu „Nežudyk“. Biblijoje apie tai, kodėl negalima valgyti gyvūnų, plačiai nerašoma, todėl dalis krikščionių priima tai kaip leidimą, tačiau į tai reikėtų pažvelgti šiek tiek giliau.

Dievas besąlygiškai myli kiekvieną gyvą būtybę

Dievas yra mylintis ir rūpestingas. Jis gailestingas ir rūpinasi kiekviena gyva būtybe. Tad kaip mes, kurie tikime Dievu, visagaliu kūrėju, galime bent pagalvoti, kad Jis leidžia mums žudyti ir valgyti Jo sutvėrimus? Jis myli kiekvieną gyvą būtybę besąlygiškai, nesvarbu, ar tai žmogus, karvė, šuo, kiaulė, višta, ar koks kitas gyvūnas.

Mes visi esame gyvosios būtybės. Visi esame Dievo vaikai, Jo kūriniai: nors ir su skirtingu intelektu, sąmone, savybėmis, tačiau visi su tais pačiais jausmais… Patiriantys skausmą, meilę ir taip toliau.

Galbūt Biblijoje tiesiogiai, žodis į žodį ir nerašoma: „Nežudykite gyvūnų, tapkite vegetarais“, tačiau joje yra tvirtinimų, kurie suteikia mums tokį supratimą:

„Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme rėpliojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą, {daviau} maistui visus žaliuosius augalus.“ (Pradžios knyga 1:29-31)

„Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite.“ (Pradžios knyga 9:4-5)

„Pjaunantis jautį yra kaip žudantis žmogų. Taip jie pasirinko savo kelius, jų siela mėgsta jų bjaurystes.“ (Izaijo 66:3)

Papildoma

Šeštasis Dievo įsakymas: „Nežudyk“

Nėra išsamaus paaiškinimo apie šeštąjį Dievo įsakymą „Nežudyk“. Tačiau nėra ir jokių įrodymų, kad Dievas turi omenyje nežudyti tiktai žmogaus; jei Jis tai būtų turėjęs omenyje, paprasčiausiai būtų pasakęs „Neužsiimk žmogžudyste“, tačiau pasakyta ne taip. Dievas nurodo nežudyti, tad mes neturėtume išskirti rūšių, mes negalime nuspręsti, ką galime žudyti, o ko ne. Neturėtume skirstyti, esą žmonių žudyti negalima, o gyvūnus – galima, nes visi esame gyvos būtybės. Dievas nieko neišskiria, kiekvienas mes esame Jo lygūs vaikai, kūriniai, tad kokią teisę mes turime išskirti ir interpretuoti, kaip mums geriau, patys nuspręsdami, ką galime žudyti, o ko ne?

Vedų kultūra: jokios mėsos, žuvies, kiaušinių

Pavyzdžiui, Vedų, vaišnavizmo kultūroje mokoma, kad maistas yra paremtas gailestingumo, smurto atsisakymo principu, o gyvenimas turėtų būti subalansuotas. Štai kodėl vengiama valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius. Vaišnavai kiekvienoje gyvoje būtybėje įžvelgia dvasinę prigimtį, netgi pačiame mažiausiame gyvūne. Gyvūnai yra gyvi, turi sąmonę, jie jaučia skausmą, kaip ir žmonės. „Bhagavad-gitoje“ Krišna, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, teigia, kad Jis priims tik tokį Jam siūlomą maistą, kuris paruoštas be smurto. Smurto atsisakymas – tai leidimas ir materialiai, ir dvasiškai klestėti, gyvuoti kiekvienai gyvai būtybei.

„Todėl mėsos, žuvies ir kiaušinių aukoti Krišnai negalima. Jei Jis norėtų tokios aukos, apie ją būtų pasakęs. Bet ne, Jis kuo aiškiausiai prašo duoti Jam lapelį, vaisių, gėlių ir vandens, ir apie tokią auką sako: „Aš priimsiu ją“. Todėl mums turėtų būti aišku, jog mėsos, žuvies ir kiaušinių Jis nepriims. Daržovės, grūdai, vaisiai, pienas ir vanduo — žmogui tinkamas maistas, nurodytas Paties Viešpaties Krišnos.“ („Bhagavad-gita“, 9.26)

Jeigu norime, kad Žemėje įsivyrautų rojaus atmosfera, taika ir harmonija, pirmiausia patys turime skleisti taiką, pamilti bei rūpintis net mažiausia gyva būtybe, o ne mėgautis jos kūnu savo lėkštėje. Visi esame Dievo vaikai, tad būkime ir mes gailestingi bei mylintys: gerbkime kiekvieną gyvą būtybę besąlygiškai. Dievas yra mūsų Tėvas, kūrėjas, mokantis gėrio, užuojautos, rūpestingumo. Sekime Jo tyru pavyzdžiu, laikykimės šventraščiuose nurodomų moralinių normų.

 

Atsiuntė Ieva Kurmytė, redagavo Lina Staponaitė

Remtasi „Šventuoju Raštu“ ir „Bhagavad-Gita“

Pagrindinis paveikslėlis iš GregoryColbert.com nuostabaus projekto “Ashes and snow”

 

Pasidalinkite su kitais!