Šio interviu autorius yra Paršelis Antanas. Jis yra paprastas mūrininkas iš Gyvūnų miesto, rašantis į asmeninio tobulėjimo tinklaraštį Debesyla(.lt). Jis jau visą gyvenimą yra laimingas veganas, o kartu su Danieliumi iš Debesylos siekia padėti žmonėms sukurti jų gyvenimo džiaugsmą. (Interviu autorius prašė jį pristatyti būtent taip, – red. past.)

Šį kartą šnekinu Tadą Rakauską. Tadas buvo vienas iš daugelio panašaus amžiaus žmonių, supratusių, kad jo gyvenimas… visai jo netenkina. Ir jis nusprendė keistis.

Tadas yra jau 30 metų (ir vieno mėnesio) šio pašnekesio herojus, tikintis, kad laikas bėga greitai ir kad net pats ilgiausias gyvenimas prabėgs dar greičiau, todėl reikia laiką leisti prasmingai.

Na, bet daugiau apie Tadą aš nieko ir nežinau. Manykime, kad dabar jį pažįstame vienodai.

Paklausykime, ką jis papasakos!

Labas, ponas Tadai. Pirmiausia prisistatyk – kas tu toks?

Esu Tadas Rakauskas, emocijų paleidimo metodo treneris, projekto TuTikraiGali.lt autorius ir įkūrėjas. Rašau straipsnius, dalinuosi emocijų paleidimo metodu su žmonėmis, kuriu ir vedu emocijų paleidimo programas.

Emocijų paleidimo metodas – tai metodas, kuriuo galima paleisti savo negatyvius jausmus, ribojančius įsitikinimus, vaikystėje tėvų įdiegtas programas ar skaudžius praeities prisiminimus.

Tai blogų emocijų sutramdymas, kad būtų vietos gerosioms.

Ar dažnai sau keli iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo Bailiausios pelės iki Drąsiausio liūto padėtum save?

Kartais. Manau, kažkur ties 8. Iš tiesų nelengva save įvertinti, nes savo veiksmų gyvenime nevadinu iššūkiu. Darau tai, kas patinka ir teikia pilnatvę iš vidaus, o gebėjimą išgirsti savo vidų ir imtis to, kas teikia pilnatvę, įvertinčiau aštuonetu.

Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?

Prieš 7 metus nutariau keisti savo gyvenimą.

Nežinojau, nei kaip tiksliai tai padaryti, nei kiek laiko reikės, bet aiškiai supratau, jei pats nepasikeisiu – nieko gero nebus.

Tada neseniai buvau išmokęs emocijų paleidimo metodo, kuriuo buvau paleidęs įprotį vartoti alkoholį, ir mačiau, kad metodas veikia. Jis man jau tada padėjo būti labiau atsipalaidavusiam, bet norėjosi daugiau.

Dėl šios priežasties išėjau iš darbo, pardaviau mašiną, pamelavau mamai, kad važiuoju į dviejų savaičių stovyklą, ir išvažiavau gyventi į Palangą. Gyvenau ten 7 beprotiškus mėnesius.

Maždaug po 10 valandų kiekvieną dieną paleidinėjau savo negatyvias emocijas, mintis, ribojančius įsitikinimus ir badžiau rasti save.

Sėsdamas medituoti sau sakydavau, kad einu į laboratoriją. Iš šono meditacija gali pasirodyti nuobodus užsiėmimas, tačiau užsimerkęs „nardai“ per savo jausmus, mintis, prisiminimus ir bandai su tuo susitvarkyti – viduje užverda daug veiksmo…

Turėjau tris draugus iš Palangos ir Klaipėdos. Su vienu iš jų susitikdavau kartą savaitėje. Suprantu, kad tiek meditacijų gali atrodyti daug, bet jei gyveni gyvenimą, kuris jau ilgą laiką nepatinka, ir nori pradėti gyventi VISIŠKAI kitaip, tada net 10 valandų per dieną gali būti per mažai.

O kas būtent paskatino imtis šio iššūkio?

Per pirmą paleidinėjimo išbandymą patyriau kažką nerealaus. Rodės, kaip banga ištirpsta jūroje – susiliejau su aplinka, su tuo, kas mane supa, užtilo protas, jausmai, pajutau meilę ir kaip viskas tarpusavyje susiję, tarytum viena.

Visiškos laisvės jausmas. Žinoma, ši būsena truko tik keliolika sekundžių, tačiau įstrigo ilgam.

Nuo vaikystės buvau pilnas baimių: bijojau bendrauti, vengiau žmonių, nemėgau savęs, nepasitikėjau savimi, turėjau daug kompleksų ir suvaržymų.

Kuo daugiau negatyvių emocijų paleisdavau, tuo didesnę vidinę laisvę jaučiau. Po visų praeities vidinių audrų, ta vidinė laisvė, ramybė, proto tyla, kurią patyriau emocijų paleidimo metodo dėka, stipriai mane traukė.

Neplanavau, kad mano išvyka į Palangą truks 7 mėnesius, bet nė kiek dėl to nesigailiu.

Kaip sekėsi siekti savo tikslo?

Turint omeny, kad pradžioje beveik nesupratau, ką darau, sekėsi gana gerai.

Buvo visko. Atsimenu, po penkių darbo dienų apsiverkiau. Galvojau, jog mano svajonė sutvarkyti ir pakeisti savo gyvenimą, yra nesąmonė. Tačiau norėjau gyventi geriau – tai ir motyvavo judėti į priekį.

O kas labiausiai trukdė tavo kelyje?

Senas mąstymas ir seni įpročiai: noras sėdėti prie interneto (prašiau, kad jo nebūtų bute, kuriame gyvenau), baimė, kad susigadinsiu gyvenimą (visai nepagrįsta), baimė, ką draugai pagalvos.

Beje, draugams nieko nepaaiškinau, todėl jie tikrai daug prifantazavo…

Ką darei, kai buvo sunku ir norėjosi mesti viską šalin?

Emocijų paleidinėjimo metodas sukurtas JAV, taigi…

Kai buvo blogai ir nebežinojau, ką daryti, parašiau laišką vyrui, kuris moko šio metodo už Atlanto. Ir jis atrašė!

Už kelių dienų susiskambinome ir kiek daugiau nei valandą kalbėjome telefonu – jis atsakė į klausimus ir motyvavo tęsti tai, ką pradėjau. Pamenu, galvojau apie jį – „kietas senis“. Iki šiol taip galvoju.

Ko išmokai savo iššūkio metu?

Visiškai pasikeičiau. Pasikeitė savijauta, mintys, mąstymas. Supratau, ką noriu veikti savo gyvenime. Atsirado daugiau pasitikėjimo, meilės sau ir gyvenimui, atsirado nepaaiškinamos laimės priepuoliai, kai esu laimingas tiesiog be priežasties.

Buvo ir ekstazių, vizijų ir kitokių dalykų, kurie tada atrodė mistiniai. Supratau, kaip mes patys sau trukdome pasiekti savo tikslus.

Mūsų gyvenimas atspindi mūsų vidų – keičiant save, keičiasi gyvenimas.

Išmokau, kaip naudojant emocijų paleidimo metodą pasiekti savo tikslus, susijusius su santykiais, savijauta, pinigais ir net sveikata. Supratau, koks galingas dalykas yra meilė ir kad meilė yra atsakymas į mūsų klausimus ir problemas.

Svarbiausia, ne tik supratau, bet ir praktiškai taikydamas sau įrodžiau, kad emocijų paleidimo metodas veikia. Todėl dabar, kai darau emocijų paleidinėjimo programas ar konsultuoju žmones, žinau, ką daryti, kad besikreipiantieji pas mane gautų norimus rezultatus.

Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti tavo nuotykį?

Susipažinti su kuo nors, kas yra kažką panašaus daręs ir su juo periodiškai bendrauti iššūkio metu. Rezultatai būna geresni, kai turi žemėlapį su keliu į tikslą ir žinai, ką darai.

Tai kokio iššūkio imsies dabar? Ar jau turi idėjų arba slaptų troškimų?

Šiuo metu visiškai perorganizuoju savo dieną – tai atrodo kaip tikras iššūkis: dienos pradžioje darau svarbiausius dalykus, o darbus, susijusius su internetu, antroje dienos pusėje.

Turiu seną svajonę – internetą naudoti tik tikslingai.

Ačiū, Tadai, už pašnekesį!

Jūsų, Paršas Antanas

Debesyla.lt