Gyveno kartą dvi mergaitės. Abiejų veidai buvo strazdanoti. Viena, vardu Auksė, visad buvo linksma ir gerai nusiteikusi, o kita, vardu Mėta, dažnai liūdėjo.

Liūdnoji Mėta linksmosios Auksės paklausė:

– Ko tu visad tokia linksma ir laiminga?
– Todėl, kad turiu šias nuostabias strazdanas, – atsakė ši. – Mano tėtis sakė, kad kai aš miegu, atskrenda angelai ir mane laimina. Jie bučiuoja į žandus. Tėtis sakė, kad ten, kur prisilietė angelų lūpos, liko strazdanos, todėl aš visada esu tokia laiminga. O kodėl tu visada tokia liūdna?

– Todėl, kad ir aš turiu strazdanas, bet mano tėtis sakė, kad kai miegu, atskrenda musės. Jos tupia man ant skruostų ir pridergia. Tėtis sakė, kad mano strazdanos – tai musių palikti pėdsakai.

Mergaitė pravirko.

Natalja Balinskaja, Laimingų moterų pasaulis

Redagavo Lina Staponaitė

Pagrindinė nuotrauka iš Pixabay.com