Žodį „stiprios“ norėčiau rašyti kabutėse, kadangi pasaulyje neegzistuoja tokia jėga, kuri galėtų kam nors sutrukdyti. Moterims dažniausiai trukdo ne stiprybė, o tai, ko jos nenori priimti ir ką atmeta.

Pamėginsiu paaiškinti pavyzdžiais. Jie nesusiję su santuoka, o tiesiog su santykiais.

1 klaida

Paprastai moterys galvoja, kad parodyti savo iniciatyvą – tai jėga, o pasyviai jos laukti iš kito – silpnumas. Dėl to, kai pačios kažkur pasikviečia vyrą ar leidžia jam suprasti, kad jis joms patinka, joms atrodo, kad elgiasi kaip stiprios moterys. O kai vyras pradeda koketuoti bei skelbti savo sąlygas, tokios moterys atsidūsta: „na va, buvau pernelyg stipri ir dėl to jis tapo silpnas“, vėliau kitoms moterims patarinėja: „reikia būti silpnesnei, kitaip susikeisi su vyru vietomis“.

Realiai čia viskas apversta aukštyn kojomis.

Pradėkime nuo to, kad iniciatyvą dauguma moterų demonstruoja dėl nekantrumo ir dėl to, kad nebepakelia vienatvės, kartais – dėl kankinančio nuobodulio, dėl noro greičiau gauti trokštamą dalyką, kitaip sakant – visa tai ir yra tikrasis silpnumas. Dėl šio silpnumo moterys nemoka laukti, dėl šio silpnumo jos niekam nereikalingos, o jeigu reikalingos, tai ne tiems, o jeigu ir tiems, tai ne taip, o norisi kažkaip greičiau, kai per filmą. Žodžiu, tokios moterys rodo iniciatyvą dėl to, kad joms labai reikia, o vyrams – vienodai rodo. Dėl to vyrai, šio atveju, yra palankesnėje padėtyje, kuri suteikia jiems pranašumą. Būtent šis moteriškas silpnumas sudaro sąlygas atsidurti nepalankiose pozicijose, o vyrai ima reikalauti sau papildomų sąlygų.

Jėga, stiprybė – tai neįkyriai duoti suprasti patikusiam žmogui, kad jis simpatiškas, bet nepergyventi ir nesikankinti, laukiant jo atsakomosios reakcijos, nereikalauti tos reakcijos ir nepulti į isteriją, jei reakcijos nėra arba ji ne tokia stipri, kaip norėtųsi. Į viską galima žvelgti su humoru ir būti pasiruošusiai pamiršti.

Reikėtų išmokti bent jau neapgaudinėti pačios savęs, kad silpnumas – tai stiprybė.

2 klaida

Neretai moterys stengiasi garsiai išsakyti visus savo pageidavimus, kurie labiau panašūs į reikalavimus, be to, pateikia juos pakankamai griežta forma. Į bet kokius vyro žodžius, kurie joms nepatinka, jos gali pratrūkti tirada apie tai, kaip vyrams derėtų su jomis elgtis, kas jiems leidžiama kalbėti, o kas ne. Jos išvardija visus savo privalumus ir aršiai reikalauja pagarbos. Jeigu vyras nuo jų „tepa slides“, moterys daro išvadą, kad pasirodė pernelyg stiprios ir nesitaikstančios, o vyrai „įpratę prie silpnų ir nuolankių“.

Aiškinti, kas tu esi ir kokia tu esi, kaip su tavimi dera kalbėti, o kaip nedera – tai ne stiprumas, o gryniausias silpnumas. Tai baimė, kad tau staiga pasakys kažką, dėl ko tu pasijausi pažeminta, sugniuždyta. Tai baimė, kad vyras iš tikrųjų tavęs negerbia ir tu jo akyse atrodai nereikšminga. Dėl to nori aiškiai pasakyti, kad iš tikrųjų tu labai reikšminga ir labai save vertini.

Stiprus žmogus nepasakoja, kaip su juo reikia elgtis, jo nuomone, pagarbus elgesys su juo yra natūralus, kaip ir jo pagarbus elgesys kito žmogaus atžvilgiu (stiprus žmogus natūraliai gerbia kitus, o ne laukti iš visų kiaulystės). Ir jeigu stiprus žmogus mato, kad su juo elgiamasi nepagarbiai, jis mandagiai atsisveikina, niekam nieko neaiškindamas.

Vienintelė išimtis, kai galima kažką aiškinti – kai kitas žmogus prašo paaiškinti, užduoda klausimą ir stengiasi suprasti, kas yra ne taip. Tačiau ir tada reikia suvokti situaciją, kada susiduri su paprastu nesupratimu, o kada – su realia nepagarba.

Tam, kuris elgiasi nepagarbiai, aiškinti nieko nereikėtų. Tie, kurie leidžiasi į ginčus ir pradeda auklėjamuosius pokalbius, nesugeba paprasčiausiai išeiti, jie bijo prarasti pašnekovą, net jeigu jis labai šiurkštaus elgesio žmogus. Jie nepasitiki savimi, abejoja – užgavo jų orumą, ar neužgavo, dvejoja, kuria iliuzijas, kad jei pakalbėsiu ir paaiškinsiu, tai viskas pasikeis. Kitaip sakant, žmogus demonstruoja priklausomybę, o ne stiprybę, kaip jam atrodo. Isterikė ir skandalistė – tai ne stipri moteris. Tai silpna moteris, kuri negali nei išeiti, nei nusiraminti, ji silpna dvigubai.

Stiprybė – tai elgtis ramiai, numanyti savo reakcijas, nekreipti dėmesio į smulkmenas, o jeigu kažkas jums išties atrodo neleistina, tai reikia ramiai atsitraukti, be auklėjamųjų kalbų, leidžiant suprasti, kad toks bendravimas jums nemalonus ir negalvojant, kad kitas žmogus visą gyvenimą laukė tavęs tam, kad tu paaiškintum jam, kaip jis turi elgtis ir kaip neturi. Tai yra kito žmogaus asmeninis reikalas.

3 klaida

Neretai moterys, pačios nuo savęs slėpdamos didžiulį suinteresuotumą santykiais, bando pernelyg daug aprėpti. Jos kviečiasi vyrą pas save ar pačios organizuoja pasimatymą. Nesulaukusios iš vyro skambučio, pasitikslina, ar neatšauktas susitikimas. Jos nuolatos rodo savo aktyvumą, neretai gruboka forma, kad atrodytų „nepriklausomos“ jos vadovauja ir iki, ir po, ir paties proceso metu, o paskui, pamačiusios, kad vyras tapo visiškai pasyvus ir elgiasi kaip princas, įsižeidžia ant savo „stiprybės“, nors tai vėlgi – ne stiprybė, o kraštutinis silpnumas.

Silpnumas būti suinteresuotai santykiais žymiai labiau, nei kitas dalyvis, būti priklausomai gerokai daugiau, bet svarbiausia silpnybė – slėpti šį faktą nuo pačios savęs. Jeigu tu suinteresuota labiau, bet sąžiningai tai konstatuoji, tai tu pajėgi padaryti kažką, kad santykiuose atsirastų balansas. Tačiau jeigu tu tai slepi nuo savęs, esi beginklė savo silpnumo akivaizdoje.

Stiprybė – visai kas kita, ir jeigu taip nutiko, kad moteris „tempia santykių naštą ant savo pečių“, svarbu pačiai sau prisipažinti, kad tai – dėl silpnumo ir priklausomybės, o anaiptol ne iš stiprybės. Kad nustotum būti „atpirkimo ožiu“, reikia ugdytis stiprybę.

4 klaida

Kartais moterys grubiai nutraukia santykius, o paskui, prisimindamos tai, teisinasi, kad santykius nutraukė, nes buvo pernelyg stiprios ir nenorėjo kentėti, o jeigu būtų kentėjusios, tai santykiai tęstųsi iki šiandien. Iš tiesų, reikia būti nepaprastai silpnai, kad kažką padarius, vėliau be galo ir be krašto dėl to gailėtumeisi ir visą laiką teisintumeisi bei visiems pasakotum, kad tu pasielgei teisingai ar pasielgei taip dėl to, kad tu, skirtingai nei visos kitos, esi labai stipri. Stiprus žmogus arba nedaro, arba padaro ir nesiteisina nei prieš save, nei prieš kitus.

Be to, nutraukti santykius su skandalu – tai silpnumas be išimčių. Stiprus žmogus ramiai išeina, mandagiai atsisveikinęs, dar prieš tai, kai tie santykiai pavirsta pragaru ir, dažniausiai, nieko nekaltina ir niekam nejaučia neapykantos (jis neleidžia savęs įžeisti, o tada ir neapkęsti nėra už ką). Jis žino, kad kiekvieną santykių minutę buvo blaivios atminties ir blaivaus proto, vadinasi, buvo už tuos santykius atsakingas, ir jeigu jis tęsė šiuos santykius, nesvarbu kiek laiko – tris dienas, ar tris metus, darė tai savo valia. Dėl to stiprus žmogus negali staiga tapti apgauta auka, kuri netikėtai pasijuto gyvenanti šalia priešo ir kuri ilgą laiką negalėjo ištrūkti iš tokios nelaisvės.

Net jeigu taip nutiko, tai stiprus žmogus dėl to apkaltins savo silpnumą, o anaiptol ne stiprybę. Jis pasakys „aš buvau silpnas, dėl to su manimi taip nutiko, reikia daryti išvadas“. Jeigu žmogus gyvena pragare, tačiau išeiti iš jo dėl kažkokių priežasčių negali – tai ne stiprybė, o silpnumas, ir jis turi tai suprasti. Galima meluoti pačiam sau, kad tu pernelyg geras, atsargus, atsakingas, o galima sąžiningai pripažinti, kad esi priklausomas, bijai permainų ir nepasitiki savimi. Kitaip sakant, tu nevadini savo silpnumo stiprybe. Tada bus lengviau tų silpnybių atsikratyti.

Peštynės ar skandalas atsisveikinant – tai pats didžiausias silpnumas. Vyrai irgi neretai būna silpni ir labai retai jiems pavyksta elgtis padoriai, kai yra užgaunami jų jausmai. Mažai žmonių sugeba išsaugoti stiprybę artimuose santykiuose. Kuo stipresnis žmogus, tuo daugiau problemų jam pasiseka išvengti, netgi pačiose sudėtingiausiose situacijose.

Nėra tokių žmonių, kuriems stiprybė trukdytų mylėti ar kenktų asmeniniam gyvenimui. Stiprybė yra tai, kas tik padeda gyvenime ir atveria naujas galimybes.

 Seimairnamai.eu

Redagavo Lina Šimelionytė

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės: Seimairnamai.eu