Daugelis tėvų priversti vargti aiškindami savo atžaloms, kodėl tam tikra muzika, filmai, knygos ir žurnalai yra nepageidaujami jų namuose, kodėl jaunimui nereikėtų to nei matyti, nei girdėti.

Vienam tėčiui kilo originali ir sunkiai nuginčijama idėja. Jis išklausė visas savo vaikų išvardint priežastis, kodėl jie nori pamatyti vieną filmą N-13. Tame filme vaidina jų mėgstamiausi aktoriai. Visi jį matė. Net bažnyčios bendruomenė sutiko, kad tai geras filmas. N-13 cenzas jam suteiktas tik dėl užuominų apie lytinius santykius, o ne dėl realių scenų. Aktorių tekstas taip pat beveik nepriekaištingas – Dievo vardas be reikalo ištartas vos tris kartus.

Tiesa, paaugliai pripažino, kad filme parodyta, kaip sprogsta pastatas su daugybe žmonių, bet tai „įprastas“ žiaurumas. Nieko labai baisaus. Nepaisant visų smulkmenų, filmo efektai pribloškiantys, o pats siužetas įtemptas ir kupinas veiksmo.

Vis dėlto, net ir išklausęs visus paauglių argumentus dėl N-13 cenzo, tėtis nenusileido. Jis net nepaaiškino, kodėl neleidžia žiūrėti filmo. Jis paprasčiausiai pasakė – „Ne!“.

Kiek vėliau tą patį vakarą tėtis paklausė vaikų, ar jie norėtų jo šviežiai keptų sausainių. Tėtis paaiškino, kad kepė pagal visų mėgstamą receptą, tačiau įdėjo ir kai ką naujo. Vaikai susidomėjo – kas tai?

Tėtis ramiai atsakė, kad jis pridėjo šuns išmatų. Ir greitai pridūrė, kad tik truputėlį. Užtat visi kiti ingredientai – išskirtinės kokybės. Sausainiai kepti idealioje temperatūroje būtent tiek laiko, kiek reikia. Tėtis buvo įsitikinęs, kad sausainiai puikūs.

Tačiau net įtikinėjami, kad sausainiai kone tobuli, vaikai atsisakė paragauti. Tėtis apsimetė nustebusiu – kodėl gi jie spyriojasi dėl tokio mažmožio. Jis esąs tikras, kad vaikai nieko nepajus. Tačiau paaugliai laikėsi savo pozicijos – sausainių jie neragaus.

Tėtis paaiškino vaikams, kad filmas, kurį jie norėjo pamatyti, visai kaip tie sausainiai. Mūsų protas linkęs tikėti, kad truputis blogio – nieko tokio. Tačiau tiesa ta, kad net trupinėlis išmatų geriausią saldėsį gali paversti visiškai nepriimtina bjaurastimi. Tėtis paaiškino vaikams, kad net jei filmų industrija įrodinėja, jog dauguma šiuolaikinių filmų – tikras gėris tiek suaugusiems, tiek vaikams, iš tiesų taip nėra.

Dabar, kai šio tėvo vaikai pareiškia norą pažiūrėti ką nors abejotino, šeimos galva tiesiog paklausia, ar jie nenorėtų jo „firminių“ sausainių su šuns išmatomis. Visos diskusijos kaipmat pasibaigia.

Šią istoriją pravartu papasakoti vaikams, nes ji padeda deramai įvertinti nuodėmę arba Mają. Šrila Prabhupada taip pat naudojo panašų pavyzdį – smėlio įmaišymą į saldžių ryžių pudingą. Smėlio gali būti tik truputėlis, tačiau saldūs ryžiai bus visiškai sugadinti. Nevalia vienu metu tarnauti ir Dievui, ir Majai (iliuzijai).

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė