Širdį verianti istorija apie šunį, vaikštantį į bažnyčią

screenshot-2016-09-17-14-25-13

Otmaro Lenco knygoje „Žinduolių istorija“, išleistoje 1931 metais, šuo vaizduojamas kaip geraširdė būtybė, kuri už savo meilę šeimininkui neprašo nieko: „Šuo yra ištikimiausias, nesavanaudiškiausias žmogaus draugas, be galo atsidavęs savo šeimininkui, kurį puikiai pažįsta, sergsti ir gina, kurio turtą saugo ir kuriam lieka ištikimas iki mirties, ir taip elgiasi ne iš baimės ar bėdos, o vien tik iš dėkingumo ir tikros meilės.“

Šuns iš Pietų Italijos istorija tik dar kartą patvirtina, kad jausmus turi ne tik žmonės.

screenshot-2016-09-17-14-24-39

Vos suskambus San Donačio bažnyčios varpams, aviganis Tomis kiekvieną dieną palieka kaimo aikštę ir skuba prie miestelio bažnyčios altoriaus, kur kantriai sėdi iki pat mišių pabaigos.

Ne kasdien gali pamatyti šunį bažnyčioje, tačiau mažame San Donačio miestelyje, Italijoje, tai jau tapo įprastu reiškiniu.

Tomis čia lankosi iš meilės ir atsidavimo. Kasdien laukia savo sugrįžtančios šeimininkės, kurią paskutinį kartą ir matė bažnyčioje.

screenshot-2016-09-17-14-24-44

Deja, Marija (šuns šeimininkės vardas) mirė prieš 3 metus. Ji reguliariai vaikščiojo į bažnyčią. Ten pat vyko ir gedulo iškilmės velionei pagerbti.

Gyventojai sako, kad Tomis niekada netrukdo apeigoms. Tiesiog atsisėda šalia altoriaus ir tyliai stebi. Kartais, kai pavargsta, atsigula ir trumpam užmiega.

„Kai mišios baigiasi, Tomis pirmas išeina iš bažnyčios. Tada atsisėda prie durų ir laukia kol pradės skirstytis žmonės, akimis minioje vis ieškodamas Marijos. Tik kai išeina paskutinis lankytojas, jis liūdnomis akimis patraukia savais keliais“, – žurnalistams emocingai pasakojo vietos kunigas.

screenshot-2016-09-17-14-24-49

Kaip teigiama „Il Messaggero“ laikraštyje, kunigas neprieštarauja tyliam keturkojo buvimui prie altoriaus. Jis taip pat dažnai bažnyčios lankytojams pateikia Tomį kaip ištikimybės pavyzdį.

„Šis šuo turi daugiau žmogiškumo už kai kuriuos žmones. Jau praėjo 3 metai, o Tomis vis dar laukia savo šeimininkės ir kiekvieną dieną, nesvarbu, koks oras ar koks metų laikas, ateina su viltimi pamatyti žmogų, kurį taip mylėjo“, – su ašaromis akyse sakė San Donačio miestelio kunigas.

Šaltinis: anomalija.lt

Redagavo Lina Šimelionytė