Kaip pradedate savo dieną?

Ar jūsų žadintuvas skamba laiku, kuriuo atsikėlę spėjate tik greitai išsimaudyti duše ir, paskubomis išgėrę kavos puodelį, po dvidešimties minučių jau susierzinę keikiate ryto automobilių spūstis? Taip, taip, daugumos darbo diena prasideda anksti ryte, tačiau skubėti niekada nėra būtina… Savo tobulą rytą galime kurti tik patys – supratę jo naudą ir tokį saldų skonį bei pasiryžę klausyti intelekto, o ne proto, kuris kartais pernelyg aktyviai teisinasi…

Ką tai reiškia? Neabejojame, kiekvienas puikiai pažįstate tą jausmą, kai ankstų rytą dar galima pamiegoti, kai nereikia skubėti ir, nors vakare sau pažadėjote, kad kelsitės anksčiau, minkštų patalų, atrodo, negalėtumėte iškeisti į nieką kitą! Protas tyliai kudža: ,,Juk gali tai sau leisti, vakar pavargai… Tik pagalvok, kada užmigai? Miegojai tik septynias valandas, juk rašoma, kad galima miegoti aštuonias!“. Šie protui ir ego tokie artimi, malonūs pasiteisinimai nejučia nutildo intelektą, pirmas akimirkas dar kovojusį su protu ir drąsinusį kilti iš lovos, pasakojusį apie galimybę pradėti rytą harmonijoje, ramiai, tyliai, su pačiu savimi.

Tobulas rytas – tobula diena

O aš neabejodama sakau – darniai, anksti pradėtas rytas – reikšmingiausia dienos dalis ir dalinuosi mūsų rytų akimirkomis bei jausmais.

Keltis visada stengiamės kuo anksčiau, siekdami kiek įmanoma ilgiau džiaugtis savo magiškų rytų ritualais. Savijauta, atsikėlus anksti, visą dieną būna žvali ir džiugi, lengviau nurimti, lengviau dirbti ir darniai išgyventi dienos metu sutinkamas įvairias situacijas. Taip pat ankstyvas rytas, laikas dar prieš patekant Saulei (tiek žiemą, tiek vasarą) yra ypatingas, kitoks, kai jaučiama tam tikra nepaprasta, susikaupimui ir dvasingai veiklai tobulai tinkama ore tvyranti nuotaika.

Ankstyvą valandą žiemą taip gera plačiai atverti balkono duris ar langą ir giliai įkvėpti (o vasarą – keliauti į kiemą), užuosti drėgmę ir kylantį rūką, pajusti, suprasti ryto nuotaiką, orą, vėjo greitį, išgirsti garsus už lango, tyliai bundančią gamtą ar miesto gatves (priklausomai nuo to, kur yra tas jūsų balkonas) – tiesiog pasisveikinti su pasauliu ir džiaugtis galimybe pabusti, gyventi ir kvėpuoti. Argi daug žmogui reikia?

Kvėpavimas = gyvenimas

Įkvėpkite giliai ir su meile, pripildydami save tuo, kas tyriausia ir patikimiausia.

Ryte patariame atlikti jogos ar kitus, jūsų žinomus kvėpavimo pratimus, teigiamai veikiančius ir fizinį, ir psichinį kūną. Kvėpavimas leidžia bent kelioms akimirkoms susitelkti į save, savo vidų ir, nuraminus mintis, jį pripildyti tyla, išvalyti visa, kas neigiama, kas neramina ir kliudo mėgautis esama akimirka. Kvėpavimas pripildo gyvenimu.

Kvėpuojame sėdėdami ant ,,Darnos“ grikių lukštais pripildytų pagalvėlių. Tai – tikra atgaiva mūsų stuburui ir visam kūnui, kuris, sėdint aukščiau, geriau atsipalaiduoja ir kvėpuojant leidžia efektyviau pašalinti susikaupusias įtampas.

Joga – tai, kas padeda jausti savo kūno ir minčių dermę

Kas rytą būtinai skiriame laiko jogai – jau tūkstantmečius Rytuose, o dabar ir visame pasaulyje praktikuojamiems kvėpavimo ir tempimo pratimams. Svarbiausia atsistoti ant jogos kilimėlio, o toliau viskas vyksta tarsi savaime, nenutrūkstančia tėkme, įkvepiant ir iškvepiant, jaučiant kiekvieną savo kūno dalelę, paleidžiant mintis, kviečiant į save nepaprastą pranos – gyvybinės energijos srovę, prisipildant ja. Kai po kelių Saulės pasveikinimo (Surya Namaskar) serijų atmerkiu akis, matau, kvėpuoju, jaučiu jau kitaip nei prieš šį stebuklingų judesių derinį. Atrodo, akyse, galvoje tampa šviesiau. Jogos metu įgyjama savijauta labai aiškiai išreikšta, todėl kasryt vis norisi ją susigrąžinti, prisiminti, pasilikti ilgam.

Jogos harmonijos ieškome vilkėdami laisvus, kūno neveržiančius, natūralių audinių ir dažniausiai švelnių, pastelinių, gamtos spalvų drabužius. Minkšta, švelni apranga leidžia nesijaudinti dėl to, kas tuo metu vyksta išorėje, leidžia pilnai jausti savo kūną ir taip atkurti su juo labai reikalingą ryšį. Gamtos spalvos teigiamai veikia mūsų jausmus ir mintis, jos suteikia lengvumo, neutralumo, padeda atsipalaiduoti, nurimti. Tokį pat teigiamą poveikį lemia ir natūralūs, pačios gamtos kurti bei puoselėti pluoštai, iš kurių drabužis siuvamas.

Harmoningi simboliai, ženklai, kuriais dailinami drabužiai, tarsi padeda vibruoti jų dažniu, semiantis juose užkoduotos tūkstantmečių išminties ir ramybės.

Meditacija – savo gelmės paieškose

Rytas, visų pirma, man siejasi su meditacija, malda, laiku, kuris skirtas kažkam Aukštesniam, kažkam didingam ir nepažintam pajusti, po truputį vis labiau tai atrasti ir suprasti, vis dažniau sugrįžti ir būti šioje nepaprastoje akimirkoje, šiame ryšio su tikruoju savimi, su savo prasme ir priežastimi kūrime, susigrąžinime.

Meditacija mums – neatsiejmama kasdienybės dalis, tikriausios dienos akimirkos, prasmė ir siekiamybė.

Ar jūs tai bandėte, ar praktikuojate kokios nors rūšies meditaciją? Jeigu ne, nuoširdžiai skatiname pabandyti. Tai sugrąžina taip trūkstamą gyvenimo prasmę, ilgainiui leidžia natūraliai atrasti atsakymus į rūpimus klausimus, širdyje nurodo kelią bet kokioje, netgi pačioje kebliausioje situacijoje, kiekvieną akimirką įkvepia ir suteikia jėgų bei žinojimą, kad viskas bus gerai – taip trokštamą vidinę ramybę.

Meditacija parodo kelią

Ryte (nors mename juos kiekvieną akimirką) aiškiausiai prisimename tuos, kuriuos turime nepakartojamą progą vadinti Mokytojais. Užsimerkę regime Jų šypsenas ir girdime žodžius, atrodo, jaučiame Juos esančius čia pat, laikančius ranką ant peties ir guodžiančius. Šis palaikymas, Mokytojų skleidžiama išmintis leidžia per daug nesureikšminti materialių, kasdien neišvengiamai atsirandančių rūpesčių, problemų, nemalonumų. Viską suvokiant, priimti kaip pamokas, kurias turime išmokti, suprasti, kurios tai realizavus daugiau nebepasikartos. Rytas – magiškas laikas, kuriame daug lengviau įsisąmoninti žinias, suprasti tiesą, išgirsti savo vidinį, niekada nemeluojantį balsą, vedimą.

Maistas – vaistas

Tobulai pradėję rytą, po poros valandų praktikų mėgaujamės sveikais, vėlgi, kūnui ir sielai naudingais, gyvybę teikiančiais pusryčiais – šviežių vaisių kokteiliu ar sultimis, būtinai pildydami jas vadinamuoju supermaistu – naudingų elementų pilnais augalinės kilmės produktais. Toks nepaprastai skanus ir gaivus, organizmo neapsunkinantis maistas – tikra atgaiva.

Amžinai vis arčiau, vis garsiau, vis tikriau

Šie jau būtinybe tapę mūsų rytų ritualai sulaiko nuo beprotiško skubėjimo, akimirką suteikia progą pabūti čia ir dabar, be jokio melo, be konkurencijos ir beprotiško šiandienos pasaulio. Tai – kažkas, už ko tarsi laikomės įsikibę – tvirtai tvirtai, melsdamiesi, kad niekada nepaleistume, niekada nepamirštume ir visada turėtume jėgų realizuoti tai, kas artina prie tikrumo, prie esmės, prie meilės.

Nepaprastų, palaimingų jums rytų!

Su meile,

Agnieta

Svetainė: e-darna.lt

Redagavo Lina Šimelionytė