Reinkarnacija ir karma. Miškų padegėjai atgims pliki?

human-192607_640

Žmogui visais laikais buvo įdomu pažinti tai, kas yra už matymo ribų. Apie tai daug informacijos galima rasti Vedų raštuose. Reinkarnacijos ir karmos požymiai atsispindi mūsų gimimo datoje, kūne, elgesyje, ligose ir charakteryje. Remiantis senovės šventraščiais Vedomis, galima teigti, kad svarbiausią vietą žmogaus gyvenime turėtų užimti dvasinis, o ne kūniškas pradas. Kūniškas gyvenimas aiškinamas kaip laikinas, o siela, t. y. „aš“, priklausomai nuo savo norų bei karmos, nuolatos keliauja iš kūno į kūną.

Ką sako mokslininkai apie reinkarnaciją ir karmą

Vienas garsiausių pasaulio medikų, tyrinėjusių pomirtinį gyvenimą, R. Moudis savo knygoje „Gyvenimas po gyvenimo“ aprašo žmonių, patyrusių klinikinę mirtį, patirtis. Knygoje autorius teigia, jog patikėjo sielos amžinybe dėl savo paties patirčių. Štai keletas citatų iš jo knygos: „Visi kentėjimai išblėsta“; „Judėjau didžiuliu greičiu juodame vakuume“; „Tai – visiškos ramybės jausmas. Nebuvo jokios baimės“; „Atsidūriau labai tamsiame ir giliame slėnyje. Vėliau vis pagalvodavau: „Štai tik dabar suvokiu, ką reiškia Šventojo Rašto žodžiai mirties šešėlių slėnis. Juk aš ten buvau! Ten!“; „Grįžęs verkiau visą savaitę vien todėl, kad turiu vėl gyventi šiame pasaulyje, gyventi po to, kai pabuvau aname“; „Tenai man atsivėrė ištisas naujas pasaulis! Dargi pagalvojau: „Kaip praturtėjo mano protas! Kiek nauja įgijau!“; „Girdėjau balsą, sakantį man, jog turiu grįžti. Ir nė kiek nebijojau…“ Nesiveliant į mokslinę polemiką apie reinkarnaciją, galima teigti, jog jeigu pomirtinis gyvenimas neegzistuotų, mes apie tai ir nekalbėtume, juk nėra diskusijų apie žalią dramblį ar apie rožinį begemotą.

Kitas pavyzdys: Jim Tucker – mokslininkas, akademikas, kuris jau 15 metų tyrinėja vaikų istorijas apie praeitus gyvenimus ir taip pateikia įrodymus apie reinkarnacijos faktą. Mokslininkė Karol Bauman taip pat tiria vaikus bei rimtai domisi šia tema. Lietuvoje vienas žinomiausių mokslininkų, pripažįstančių pomirtinį gyvenimą, yra Jurgis Brėdikis. Taigi, visų nė neišvardinsi, tiesiog mes turime pasirinkimą tikėti tuo ar gyventi tik šia diena.

Žemėje, pagal 2010 m. mirčių statistiką, kas sekundę miršta beveik du žmonės (2010 World Population Data Sheet). Žinant šį faktą bei suvokiant, jog gyvenimas išties labai trumpas, žmogui gana sudėtinga jaustis laimingu. Jeigu mes neatrandame aukščiausio tikslo, tai, pasak Vedų, sukamės gyvenimo–mirties karuselėje, pereidami iš vieno kūno į kitą. Kaip teigia reinkarnacija ir karma besidomintis amerikiečių mokslininkas S. Rosen: „Žmogus gaus tokį kūną, kuris atitinka jo norus, kuriuos jis sukaupė šio gyvenimo eigoje. Jeigu žmogus visą gyvenimą viską kaupė – jam bus duotas žiurkės kūnas. Jeigu žmogus labai norėjo skraidyti – gaus paukščio kūną. Jeigu žmogus visą gyvenimą visus kritikavo ir ant visų pyko, tai gaus ežio kūną.“

Kokie reinkarnacijos ir karmos požymiai mūsų gyvenime?

Visų pirma mes neturėtume džiaugtis atradę šiuos požymius savo draugų ir artimųjų gyvenimuose, nes visų mūsų praeitis nėra ideali. Tiesiog tie ženklai turėtų mums priminti, kad elgdamiesi prieš Visatos dėsnius mes neišvengsime pasekmių. Viename Vedų šventraštyje – Garuda Puranoje – yra aprašomos pasekmės, kurios laukia žmogaus, atliekančio nuodėmingus veiksmus.

Tas, kas vogė knygas, kitame gyvenime gali gimti aklas.

Karvių žudikai taps kuproti arba silpnapročiai. Todėl, ko gero, šiame amžiuje tiek daug žmonių sergančių protinėmis ligomis. Tas, kas deda nuodus kitam į maistą, irgi taps silpnaprotis.

Kas skriaudžia karves arba spardo kitus gyvūnus, tas turės problemų su kojomis. Pyktis iš žmogaus dažniausiai išeina per kojas, todėl pykdami žmonės paprastai spardosi ir trypia. Moterys, kurios šoka, ypač indiškus šokius, tampa ramesnės, nes ten daug judesių atliekama kojų trypimu.

Tas, kas užmušė nekaltą merginą, susirgs raupsais.

Vartojantys svaigalus ir narkotines medžiagas praras dantų spalvą ir turės problemų su dantų ligomis. Turintys priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio gali gimti vilkais arba šunimis, kurie puola žmones.

Žmogus, kuris valgo saldumynus vienas ir nesidalina jais su kitais, gali turėti skydliaukės problemų.

Žmogus, kuris dėl pasididžiavimo įžeidė mokytoją, gims epileptikas, todėl dažnai kris.

Raudonveidžiu tampa tas žmogus, kuris valgė labai daug mėsos. Sakoma, kad miško žvėrys negyvėlio kūną pradeda ėsti nuo veido. Kas pardavinėjo mėsą gims nevykėlis.

Plikė reiškia, kad žmogus galėjo padeginėti miškus.

Problemos su nagais reiškia, kad žmogus vogė auksą, todėl dabar negali juo puikuotis.

Kiaulėmis tampa tie, kas teršė aplinką.

Kas nedaro gerų darbų kitiems, tampa elgeta ir taip kenčia nuo bendravimo trūkumo.

Tai tik keletas reinkarnacijos pavyzdžių, aprašytų Vedose. Galime tikėtis tokių pasekmių, jei nesilaikysime karmos įstatymų. Nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo, karmos įstatymai visiems vienodi. Vedose aiškinama, kad kiekvienas veiksmas (geras ar blogas) turi atoveiksmį. Kitaip tariant, žmogui yra atlyginama už viską, ką jis yra padaręs ar padarys ateityje. Pavyzdžiui, jeigu sutuoktinis yra ištikimas, atlieka tėvo ir vyro pareigas, jis sulaukia atoveiksmio, kuris gali pasireikšti pozityviai. Tarkime, vyrui gali sektis darbe, jo žmona gali susilaukti gabių vaikų ir pan. Tačiau, jeigu žmogus vartoja alkoholį, žiūri pornografinius filmus, rūko, apgaudinėja, įžeidinėja – tai destruktyvūs veiksmai, už kuriuos sulaukiama atitinkamų atoveiksmių. Karmos dėsnis priverčia išgyventi visos savo veiklos reakcijas. Pavyzdžiui, jei darome gera kitiems, būsime apdovanoti grožiu, turtu, išsilavinimu ir t. t. Kita vertus, jei gyvoms esybėms sukeliame skausmą ir kančias, patiems teks kentėti ir patirti skausmą. Vedose karma aiškinama kaip moralės dėsnis, pagal kurį žmogaus dabartis yra tokia, kokie buvo jo poelgiai, o savo dabartiniais veiksmais jis nulemia savo ateitį.

 

Egidijus Gubinas

Pasidalinkite su kitais!