Klausimas:
Kodėl garbiname Dievą?
Radhanatha Svamis:
Tai labai svarbus klausimas. Jei nekelsime esminio klausimo „Kodėl?“, niekada neįgysime tvirto įsitikinimo ir tikėjimo, kad galėtume garbinti Viešpatį su tinkama nuotaika.
Visi ieško laimės. Pavyzdžiui, kai kanda uodas, jis neketina užkrėsti jūsų maliarija, jis tiesiog nori atsigerti kraujo, nes tai suteikia jam laimės. Panašiai ir žmonės: visa, ką jie veikia, yra daroma vardan laimės. Tačiau kokia ta tikroji laimė? Prieš galėdami suprasti, ką reiškia tikrasis malonumas, turime suvokti, kas bando mėgautis.
Asmuo, kuris stengiasi pasimėgauti, skiriasi nuo šito kūno. Fizinį kūną galima palyginti su mašina. Tuomet asmuo, kuris stengiasi mėgautis (arba siela), gali būti palygintas su mašinos vairuotoju. Automobiliui reikia priežiūros: svarbu „maitinti“ jį dagalais, sutepti alyva. Tačiau vairuotojo poreikiai visiškai kiti. Degalų, alyvos dieta nesuteiks jam malonumo, priešingai, tai tik sugadins jo sveikatą. Mūsų kūnas ir protas turi savitus poreikius: jiems reikia maisto, poilsio, prieglobsčio ir panašiai.
O kokie sielos poreikiai? Žmonių visuomenė šiandien kone visiškai apie juos pamiršo. Todėl kad ir kiek daug materialių gėrybių įgytume, niekuomet netapsime laimingi, galiausiai visa tai tiesiog kels nusivylimą.
Siela yra dvasinė. Ji – Dievo dalis. Sielos prigimtis – tarnauti Viešpačiui ir Jį mylėti visais savo veiksmais, žodžiais ir mintimis. Tai suteikia tikrą malonumą ir peną sielai. Todėl jei norite, kad jūsų laimė būtų pagrįsta tiesa, turite garbinti Dievą kiekvienu savo gyvenimo veiksmu. Garbiname Dievą, nes tai yra tiesa, tai mūsų esmė ir prigimtis. Visos šio pasaulio problemos kyla tik todėl, kad esame pamiršę apie šią savo prigimtį.
Radhanatha Svamis
Iš anglų kalbos vertė Lina Staponaitė
Susiję Straipsniai