Yra šešios jėgos, taip pakeičiančios sąmonę, kad žmogus nebesupranta, kas vyksta su juo, jo gyvenimu – jį supanti realybė pasikeičia visiškai. Vedose šios jėgos vadinamos vidiniais žmogaus priešais, nes jie gimdo visas išorines, „gyvenimiškas“ problemas ir griauna žmonių likimus. Šiandien plačiau pakalbėkime apie pyktį.

Anksčiau rašėme…

Kai žmogus patenka į pavydo gniaužtus, jis pamiršta, kad žmoguje, ant kurio jis pyksta, yra ir kažkas gero. Jis negali to prisiminti. Dabar pagalvokite ir prisiminkite žmogų, kuris, manote, neturi gerų savybių ir ant kurio pykstate. Jūs laikote pyktį savyje, nes, greičiausiai, jis kažkaip netinkamai su jumis pasielgė arba netgi ne su jumis, o su kažkuo kitu. Taip, jis galbūt ir negražiai pasielgė arba padarė ne tai, ko iš jo tikėjotės, tačiau žinokite, kad jūs šiuo atveju patekote į antrojo vidinio žmogaus priešo įtaką, kuris griauna jūsų gyvenimą. Todėl, kad, visų pirma, jūs nematote tame žmoguje jo gerųjų savybių. Proceso eigoje būtinai atsiras dar vienas toks žmogus, kuriam irgi, atrodo, neįmanoma atleisti… Pavyzdžiui, to žmogaus draugas. Jūs pasakysite, jeigu jie bendrauja tarpusavyje, reiškia, jis – tokia pati kiaulė kaip ir anas, aš ir su šituo nebebendrausiu. Vėliau ir trečias atsiras. Taip tęsiasi grandinės seka, kurios neįmanoma sustabdyti. Pyktis visiškai sugriauna žmogaus gyvenimą.

Reikia būti labai atsargiam, kad nesureikšmintumėte blogų prisiminimų. Jeigu tu pameni blogį – tu griauni savo gyvenimą. Tą sako Vedos. Todėl, kad, kai žmogus atsimena blogį, visas blogis, to žmogaus apie kurį galvoja, pereina tam, kuris galvoja. Jeigu mes kažką teisiame, tai reiškia, kad mes imamės atsakomybės už jo likimą. Jeigu mes kažką teisiame, mes prisiimame to žmogaus nuodėmę už kurią turėsime atidirbti. Pavyzdžiui, žmogus teisia taip: „Kažkas kažką išdavė ir jis nuolat pyksta sakydamas: koks jis niekšas, išdavikas!“ – tai reiškia, kad jis pats kažką išduos, nes medituoją į šią savybę. Taip veikia likimas. Tokiu būdu perimi to žmogaus nuodėmę. Todėl, net jeigu su jumis kažkas ir negražiai pasielgė, turite jam atleisti, nereikia laikyti pykčio savo širdyje. Kiekvienas vidinis žmogaus priešas gali iššaukti sąmonės degradaciją. Kai geismas užtemdo žmogaus sąmonę, jis tampa neprognozuojamas. Jo psichikoje nuolat verda mintys, kurios negali nurimti. Įprastai tokie žmonės griebiasi svaigalų, o tai veda prie dar didesnės degradacijos. Žmogus praranda valią ir savikontrolę, jo sąmonė aptemsta. Jeigu žmogus patenka į pykčio spąstus, tai jo smegenys tiesiog „atsijungia“, jis tampa psichiškai nestabilus. Jūs, veikiausiai, esate matę tokius žmones, jie eina gatvėje ir išvien šūkauja keikdamiesi, jie negali sustoti. Tai reiškia, jog jie tiesiog susirgo.

Pyktis visiškai sugriauna santykius. Pakanka vieną kartą labai stipriai susibarti su artimu žmogumi ir įspaudas liks ilgiems metams. Vėliau būna labai sunku susigrąžinti gražius santykius ir atleisti todėl, kad pyktis naikina santykius ir meilę. Tik gili malda gali padėti priimti žmogų taip, kaip buvome priėmę ankščiau. Mokslininkai įrodė, kad pyktis veikia neigiamai tiek fizinį kūną, tiek subtilųjį ir netgi trumpina mūsų gyvenimą. Pyktį iššaukti gali ne tik blogai pasielgęs žmogus, bet ir tokie nereikšmingi dalykai kaip nelaukti skambučiai, politinės problemos, ar paprasti nesusipratimai. Pykčio protrūkio rezultatas – dalinis gyvenimo naikinimas. Stipriai pratrūkote pykčiu – dalis gyvenimo ir sveikatos sunaikinti. Dar kartą pratrūkote – dar dalį sunaikinote. Chroniško pykčio atveju gali būti sunaikintas ir visas gyvenimas.

Vedose teigiama, kad, kai pyktis tūno žmogaus širdyje, tada jis atveria kanalą per kurį į žmogaus gyvenimą ateina piktybinis navikas. Paskui žmonės stebisi, iš kur atsiranda vėžinės ligos? Viskas turi savo priežastį. Vėžys – tai agresija mūsų viduje, tai gyvenimo būdas, kuris nori sunaikinti tikrąjį mūsų gyvenimą. Vėžio atsiradimo priežastis yra viena, tai – pyktis širdyje, kuris niekaip negali išeiti (pasišalinti).

Parengė Eldaras Gramyko

Redagavo Lina Šimelionytė