Viskas gyva yra – graži vėjo daina

Debesuotas dangus – bus lietus, bus lietus

Saulė šviečia skaisti – Tu jai galvą lenki

Ir apakęs baltai, akis slėpti bandai

Vingrios šakos pušų sudaigina spyglius

Iš spyglių, iš aštrių sklinda oras kvapnus

Graži vėjo daina, tyliai man šnabždama

Eina ji kaip banga, ji toli, ji šalia

Eina, neša tolyn dvejones, minteles

Eina, neša artyn svajones, vilteles

Taip formuoja many taikai nešt valteles:

Platų žvilgsnį, švelnumą, ramų balsą, skaidrumą

Paprastumą, ramybę, šventą Dievo gyvybę

Lai kuklumas užpils neganumo laužus

Medžio žiedas įkvėps dėkingiausius džiaugsmus

Šaltis švelniai primins apie tuos pamirštus

Jų daugiau nei manęs, ten tamsiau negu čia

Bet many – ta liepsna, kuri veda į čia

Ir Tavy – ta liepsna, kuri veda Tave

Ją kūrenk, neužpūsk, jos neslėpk, vesk kitus

Tik kartu, be ribų, rojus žemėje bus

Patikėk. Atsikvėpk. Mūsų laukia dangus

Ugnė Lisauskaitė-Ramutė