Rugsėjo 5 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, pirmą kartą vyks Vedų kultūros festivalis. Šią tolimą kultūrą pažinti padės specialią programą ruošiantys žinomi šalies aktoriai ir dainininkai.

Daugiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/712642348840581/

Spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija“ (rež. Egidijus Bakas) premjerą pristatys Lietuvos kino ir teatro aktoriai: Valda Bičkutė, Tomas Dapšauskas, Elžbieta Latėnaitė, Ineta Stasiulytė, Deividas Meškauskas, Rytis Saladžius, Lenochka Orlova, Oneida Kunsunga, Agnė Kiškytė, Neringa Nekrašiūtė ir kt.

Muzikinį projektą – „Muzika, kuri įkvepia tobulėti” pademonstruos atlikėjai Edgaras Lubys, Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė ir Edita Ganusauskaitė.

Artins kultūrą

Pasak organizatorių, renginiu bus siekiama pristatyti ne tik Vedų kultūrą, bet ir geriau susipažinti pačiam su savimi, įsiklausyti į individualią dvasinę prigimtį. „Skatinsime lankytojus susimąstyti apie tai, kas iš tiesų gyvenime vertinga“, – teigė renginio organizatorius Simas Grabauskas.

Festivalio metu Vedų kultūrą perteiks ne tik renginio ašis – spektaklis, bet ir mokslų daktaro, Vedų žinovo iš JAV – Howardo J. Resnicko įžvalgos.

Susirinkusieji taip pat išvys Vedų kultūros šokius, meną, turės galimybę paragauti archajiško vegetariško maisto, vadinamo prasadu. Vakare dėmesys bus sutelktas į religinę dalį: vyks vaišnavų dievybių ceremonija, bus giedamos mantros.

Unikalus spektaklis

Režisieriaus E. Bako teigimu, spektaklis „Karaliaus Purandžanos istorija“ – unikalus visame pasaulyje, nes jo scenarijus sukurtas pagal 5 tūkst. metų senumo vedinį šventraštį „Šrimad Bhagavatam“ (iš sanskrito k. – dieviškoji giesmė).

„Tokio subtilaus, dvasiško, transcendentinio spektaklio, mano žiniomis, profesionaliame teatre dar niekas nestatė“, – tikino E. Bakas.

Spektakliu itin džiaugėsi festivalio organizatorius Simas Grabauskas: „Galų gale universalios Vedų žinios perkeliamos į profesionalų meninį lygį!”.

Savaitę repetavo vienuolyne

Pasiruošimą vaidinimui aktoriai pradėjo dar prieš gerą mėnesį, kai susirinkę į Kelmės r. esančią atokią vaišnavų vienuolių sodybą – savaitei atsiskyrė nuo pasaulio ir pradėjo repetuoti. Čia su vienuoliais išbandė Vedose aprašytą gyvenimo būdą: nuo 4:30 val. kasryt kartu medituodavo, giedodavo giesmes, bandydavo pajusti universalų Dievo buvimą, dvasinę prigimtį.

Pasak režisieriaus, repeticijos vyko visiškai kitoje nuotaikoje, nei įprastame profesionaliame teatre: „Nebuvo jokio alkoholio, nevartojome mėsos. Atmosfera nereali – tik didelis džiaugsmas ir pakylėjimas“, – prisiminė E. Bakas.

Vieną pagrindinių vaidmenų – karalienės Purandžani atliekanti aktorė Valda Bičkutė tikino, kad spektaklio repeticijos jai buvusios – „ekskursinė pažintinė kelionė“, o pamatyti svetimus papročius ir kultūrą iš vidaus jai buvę „nepaprastai įdomu“.

Repeticijos sodyboje aktorei buvo absoliučiai unikali patirtis: „Tos savaitės niekada nepamiršiu: patyriau nuostabių išgyvenimų, kuriuos lydėjo puikus oras, graži gamta ir skanus vegetariškas maistas“, – tvirtino V. Bičkutė.

Kels egzistencinius klausimus

Dievas yra ar nėra, ir ko jis iš mūsų nori? Kodėl mes gyvename šioje žemėje? Į šiuos ir kitus klausimus susirinkusiesiems stengsis atsakyti vedinis spektaklis. Nors rengėjai svarsto, kad kai kam šis reginys gali pasirodyti kaip epas „iš mėnulio“, kurėjai stengsis paliesti kiekvieno širdį.

Kalbėdamas apie vaidinimą, režisierius E. Bakas pabrėžė, kad vedinis teatras išskirtinis tuo, jog ne tik iškelia problemą, bet ir duoda gilius atsakymus apie būtį: kodėl gyvename materialiame pasaulyje, senstame, sergame, kodėl mirsime ir pan.

Pašnekovas atskleidė seniai besidomintis viso pasaulio šventraščiais, o bhakti jogą, pagal Vedų kultūrą, praktikuojantis jau 14 metų, tad spektaklio turinys ir prasmė jam buvę puikiai žinomi iki tol.

Nors spektaklio istorija itin paini, o pagrindinis veikėjas Purandžanis čia, sekančiame gyvenime, atgimsta moterimi – muilo operų tai neprimins, nes, pasak aktorės Elžbietos Latėnaitės, bus koncentruojamasi ne į žemiškus jausmus, o į dvasingumą, stengiantis akcentuoti, kad esame ne kūnas, turintis sielą, o siela, turinti kūną.

„Juk svarbiausias žmogaus tikslas – tobulėti kaip sielai ir neatgimti vėl ir vėl šiame materialiame pasaulyje”, – Vedų šventraščio mintį prisiminė E. Latėnaitė.

Nauja patirtis

Nuo pradžių iki galo viskas neįprasta buvę ne vienam aktoriui, tarp jų ir Elžbietai Latėnaitei: „Ši kultūra pasirodė itin egzotiška, ypač mums, vakariečiams, tad režisieriui iš pradžių visi turėjome po 1001 klausimą. Palaipsniui spektaklio medžiagą ir Vedų kultūrą prisijaukinome, ji tapo labiau suprantama”. Latėnaitė spektaklyje vaidinanti atsiskyrėlio jogo žmoną, asketę karalaitę, tikino įkvėpimo sėmusis iš dvasingų žmonių video įrašų, nes pačiai, esą buvę sunku įsivaizduoti, kaip vieną dieną gali atsiskirti nuo šeimos, palikti vaikus ir su vyru iškeliauti tarnauti Aukščiausiajam. „Tokio vaidmens dar niekada neturėjau ir vargu ar būčiau kada sulaukusi tradiciniame teatre”, – atviravo E. Latėnaitė ir pridūrė: „Tai ypatinga ir nepamirštama teatrinė bei dvasinė patirtis”.

Aktorė pabrėžė, kad ko žiūrovai ieškos šiame spektaklyje – tą ir ras: „Norės egzotikos? Jos yra. Norės romantikos? Ir jos ras. Norės Dievo? Ras ir Jį”.

„Šrimad Bhagavatam“ knygoje, pagal kurią rengtas vaidinimo scenarijus, tikrai daugybė gyvenimiškų pavyzdžių, kurie priverčia susimąstyti. Šis vaidmuo suteikė man naujų žinių, jo dėka patobulėjau”, – pripažino aktorius Deividas Meškauskas.

Juslingos karalienės Purandžani, įtraukiančios vyrą į juslinių malonumų pasaulį, dėl kurios jis užmiršta visas dvasines praktikas ir vėl yra priverstas suktis karmos rate, vaidmenį atliekanti Valda Bičkutė atskleidė, kad spektaklis kelia daugybę giluminių klausimų. Ji iki šiol prisimena pasirengimo stovykloje metu jautusi itin galingą mantros poveikį – „tiesiog širdį apvalantį“.

Nekomercinis renginys

Pasiteiravus kokiam žiūrovui skirtas Vedų festivalis, režisierius E. Bakas atsakė, kad visiems, nepriklausomai nuo religijos, odos spalvos ar kitų veiksnių: „Renginyje bus kalbama apie dėsnius, kurie galioja bet kuriam žmogui“.

„Vedų kultūra – nekomercinė, tai meilės kultūra. Pagrindinis jos principas – visi mes esame didelės šeimos nariai ir turime vieni kitais rūpintis, mylėti, augti ir padėti“, – sakė renginio organizatorius S. Grabauskas.

Organizatoriai atskleidė, kad renginys – ne pelno siekiantis, visi atlikėjai čia entuziastingai sutikę dalyvauti, atlikdami profesinę auką – neatlygintinai, o renginio bilietas – savanoriška auka.

„Lankytojui į renginį patarčiau ateiti be išankstinio nusistatymo. Kiek jis priims – tiek ir gaus”, – sakė aktorė E. Latėnaitė. Čia pat prisiminusi Vedose skaitytą mintį: Dievas tau duos ką nori: jei nori pinigų – duos pinigų, bet nieko daugiau, jei meilės – duos jos, bet nieko daugiau. „Todėl būkite atsargūs su savo norais!”, – perspėjo aktorė.