Visi žmonės nori jaustis gerai, o ypač gera jaustis gerai, kai patvirtini sau: „Taip, koks vis dėlto aš geras žmogus.“ Išvardinsiu kelis populiarius ir plačiai paplitusius būdus, kaip tai padaryti greitai ir lengvai.

1. Skubėti smerkti ir teisti kitus

Šis metodas labai praktiškas ir patogus, jei norite pasijausti geresni, pranašesni, šviesesni, dvasingesni ir t. t. Sąrašą galite pratęsti savarankiškai. Šis metodas taip pat yra ir vienas iš efektyviausių būdų, kaip beveik neįdedant pastangų jaustis tobulėjančiu dvasiškai (ar bet kurioje kitoje aktualioje srityje). Be abejo, tas, kuris smerkia ir teisia, yra aukščiau už teisiamą ir smerkiamą žmogų. Taigi, nereikia gaišti laiko bei švaistyti jėgų, kad tobulėtumėte pats, dirbtumėte su savo charakteriu, kantriai užsiimtumėte savo dvasine praktika. Tereikia susirasti kitą, kurį galima smerkti, ir viskas. Tiesa, labai svarbus aspektas – jokiais būdais negalima gilintis į smerkiamo žmogaus situaciją, aplinkybes, kuriose jis yra, nes gali paaiškėti, kad smerkti jo nėra už ką. Geriausia savo vaizduotėje susikurti situaciją, charakterio savybes, polinkius ir priskirti visa tai kokiam nors žmogui. Štai ir viskas! Prie smerkimo bei teisimo dar labai puikiai tinka niekinimas! Populiariausia smerkėjų frazė: „Neįsivaizduoju, kaip šitaip galima?!“

2. Dalinti patarimus

Duoti patarimą įsiklausius, įsigilinus į žmogaus situaciją, jo galimybes – sunkus darbas, reikalaujantis dėmesingumo, empatijos ir pastangų. Ne! Kalbu apie patarimų davimą tada, kai žmogus prašo ne patarimo, o pagalbos. Ir dar: taupant laiką galima duoti bet kokį patarimą – nesvarbu, ar žmogus, kuriam patariama, pajėgs tai įgyvendinti. Patarėjai išlošia dvigubai! Jie iš karto pasijaučia gerais, rūpestingais žmonėmis, be to, pasijaučia praktiškai asmeniškai atvykę ir savo sunkiu fiziniu darbu padėję tam žmogui. Tad jei žmogus prašo pagalbos, patarėjai nesugaišdami per daug laiko jaučiasi prisidėję, padėję, kalnus vardan kito gerovės nuvertę. Nors, tiesą sakant, jei kam ir padeda su savo patarimais, tai nebent tik sau – pasijausti „geriau“.

3. Visus mylėti

Puiki praktika! Nors gal iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – laikui imlus dalykas, tačiau iš tiesų visiškai ne! Mylėti visus ir viską – labai lengva ir malonu! Tereikia visiems kalbėti apie tai, kaip myli, labai džiaugtis susitikus, būtinai apsikabinti daug kartų, šypsotis. O svarbiausia – nesidomėti, kaip tas, neva mylimas, žmogus jaučiasi, su kokiais sunkumais susiduria, kaip klostosi jo gyvenimas. Jei kartais netyčia į formaliai užduotą klausimą „Kaip tau sekasi?“ koks nesusipratėlis ima ir atsako nuoširdžiai, o dar, jei, neduok Dieve, gyvena prastai, tai visada galima pasinaudoti antru punktu – duoti neprašytą patarimą, neįsigilinus į to žmogaus situaciją bei galimybes.

4. „Nieks nieko nedaro“

Tai tokia filosofijos rūšis, artima pirmam – visų smerkimo bei teisimo – punktui. Šioje filosofijoje dėmesys skiriamas tam, kad jūs gerai žinote, ką reikia padaryti, bet niekas nieko nedaro. Tiesą sakant, ir jūs to nedarote, bet mes ne apie tai. Mes apie tai, jog kažkas kitas turi ateiti ir viską padaryti. Kas tas viskas? Ogi bet kas, kas gali pakeisti kitų gyvų būtybių gyvenimą į gera. Tai – labai patogi ir efektyvi pozicija, jei norime jaustis gerai, bet nieko nedaryti. Tereikia kaltinti kitus neveiklumu. Ir smerkti! Svarbiausia: tik žūtbūt neįsigilinti į situaciją, aplinkybes ir kitas nereikšmingas smulkmenas. Ši filosofija turi dar vieną porūšį, artimą antram mūsų sąrašo punktui. Dar galima visiems patarinėti, aiškinti, ką jie turi padaryti, kad viskas būtų geriau, dėstyti, kaip viskas turėtų veikti, kaip žmonės turi elgtis, kaip lyderiai turi lyderiauti ir t. t. Tai padeda jaustis ne tik geru, veikliu žmogumi, bet dar ir protingu!

5. Niekas manęs nesupranta

Taip pat gera pozicija. Jūs jau tapote išaukštintu žmogumi, o štai aplinka vis dar degraduoja. Kurgi jiems jus suprasti! Kad kiti galėtų jus suprasti, jiems pirmiausia reikia bent savo sąmonę prasivalyti. Jūs aiškiai matote kitų ydas, klaidas ir neišmanymo pilną gyvenimą. Ir jie, savaime suprantama, jūsų nemėgsta, nes šalia tokio nušvitusio žmogaus jaučiasi prastai. Tokiu atveju galima pasinaudoti antru punktu ir vėl imti dalinti patarimus, auklėti visus ir mokyti. Arba dar galima juos smerkti, teisti ir niekinti.

Turbūt supratote, kad kalbu su sarkazmu. Vis dėlto jei norėsite šiuos patarimus atmesti kaip jums visiškai nebūdingus elgesio modelius, siūlau neskubėti. Visa tai, deja, daugiau ar mažiau būdinga mums visiems. Juk ne veltui pozityvaus mąstymo mums reikia mokytis, treniruotis. Ir nuolat stebėti save. O štai ką nors blogo pagalvoti ar bent mintyse ką nors sukritikuoti – lengviau nei lengva.

Gražių dienų ir… ne tokio lengvo asmeninio bei dvasinio tobulėjimo kelio.

Asta Ivaškevičiūtė, kuri jau šešis metus skaito paskaitas apie savęs paieškas ir tikrojo „aš“ savyje budinimą, veda praktinius užsiėmimus, meditacijas, vizualizacijas, yra emocinės laisvės technikos, emocijų paleidimo (Sedonos metodas) praktikė, „Teta gydymo“ praktikė, Young Living holistinės pasaulėžiūros ambasadorė.

www.pazinimassaviraiska.lt

Redagavo Lina Staponaitė