Mirtis ir mokesčiai – pamenu, kai augau, labai dažnai girdėdavau suaugusius sakant, kad tai – vieninteliai du dalykai, nuo kurių pasprukti neįmanoma. Kad ir kokie nemalonūs yra mokesčiai ir mirtis, tam tikra prasme šis posakis suteikė man laisvės pojūtį.

Taip, nei mirties, nei mokesčių tikrai neišvengsime, o kaip visa kita? „Visa kita priklauso tik nuo manęs! Aš galiu nuspręsti, kas man gyvenime tikrai svarbu, ir tai bus tik patys nuostabiausi dalykai“, – galvojau būdama maža. Vis dėlto vėliau, kai suaugau ir kai susilaukiau savo vaikų, šis sąrašas, kurį galima pavadinti „Svarbu“, ėmė labai greitai augti.

Darbas, namų ruoša, daiktų pirkimas, socialiniai įsipareigojimai, kopimas įsivaizduojamomis sėkmės kopėčiomis – ir taip toliau. Tarytumei staiga mano pačios sąrašas „Reikia“ tapo man nebepakeliamas.

Kaip su visu tuo susitvarkyti?

Visai neseniai klausiausi interviu su dviem dirbančiomis motinomis. Vėl ir vėl girdėjau tą pačią pasikartojančią frazę: „Aš privalau“ surengti savo vaikams prašmatnų gimtadienio vakarėlį. „Aš privalau“ vykti į šią svarbią verslo kelionę. „Aš privalau“ dirbti ofise iki išnaktų.“

Pasirodo, aš ne viena tokia.

Kodėl mes nuolatos pridedame vis daugiau punktų į savo „Privalau“ sąrašą, jei iš tiesų tie darbai yra laisvai pasirenkami? Žinoma, visada pasitaiko tam tikrų dalykų, kurių kontroliuoti negalime, bet jų iš tiesų yra žymiai mažiau, negu įsivaizduojame.

Mes patys darome pasirinkimus, tik mes nusprendžiame, kas mums yra prioritetai, tai mes atsisakome tam tikrų dalykų vardan kitų. Sąrašo „Reikia“ nuolatinis ilginimas mus tiesiog žudo. Jei svarbu viskas, vadinasi, iš tiesų nesvarbu niekas.

Kaip sutrumpinti „Privalau“ sąrašą

Noriu pasidalinti keliais pačios išmėgintais būdais, kaip išbraukti daugumą „privalau“ punktų iš savo gyvenimo sąrašo.

1. Siekį kontroliuoti pakeiskite paveikumo principu

Aš nuolatos turiu kovoti su savo troškimu kontroliuoti. Žinau, kad kontrolė – tai iliuzija, tačiau nuo to vis tiek ne lengviau. Vis dėlto neseniai atradau paveikumo fenomeną. Be galo žaviuosi, kaip mūsų poveikis, arba indėlis, gali pakeisti tai, kaip priimame savo gyvenimą.

Paveikumo fenomeną būtų galima apibūdinti taip: tai gebėjimas daryti sprendimus ir veikti pagal juos. Nors aš negaliu kontroliuoti rezultatų, bet galiu daryti poveikį.

Galiu mąstyti apie tai, apie ką noriu, ir veikti, kad ta mintis virstų realybe. Tai galima pritaikyti ir smulkiausiose gyvenimo srityse, ir patiems didžiausiems tikslams. Gal ir negalime kontroliuoti rezultatų, bet tikrai turime galią spręsti ir veikti.

2. Atkurkite savo vertės pojūtį

Būtina atkurti savo savivertės jausmą – ir justi savo vertę nepriklausomai nuo nieko, ką darome ar pasiekiame. Viskas, kas yra jūsų tvarkaraštyje, atsirado ten ne atsitiktinai – tai buvo į jį įtraukta. Kai pamirštame savo pačių vertę, užmirštame ir tai, kas mums iš tikrųjų yra svarbu.

Leidžiame kitiems apibrėžti mūsų vertybes ir prioritetus. Pradedame sakyti „taip“ viskam, o tada stebimės, kodėl ir vėl jaučiamės pervargę ir išsekę. Nevertiname savo pačių laiko ir gebėjimų, todėl parduodame juos už žemiausią pasiūlytą kainą. Todėl savo vertės suvokimas yra pirmasis žingsnis, galintis padėti pakeisti šį elgesio modelį.

3. Įsivaizduokite, kokio norite gyvenimo. Ištarkite tai garsiai ir užsirašykite

Neseniai tvarkiausi savo knygų lentyną ir radau užrašus iš gyvenimo būdo trenerių kursų, kuriuos lankiau prieš maždaug šešis metus. Skaitinėdama savo užrašus apie tai, kokio gyvenimo norėčiau po penkių metų, buvau priblokšta.

Beveik viskas, ką buvau užrašiusi, virto realybe. Negalėjau tuo patikėti, bet regėjau visa tai tiesiai sau prieš akis, aiškiai kaip dieną. Jei gerai suvokiate, ko trokštate, ištarkite tai garsiai ir pasižymėkite užrašuose. Minčių ir svajonių perkėlimas į „išorę“ turi stebuklingų galių.

Kai aiškiai regėsite, kur norite būti, būsite labiau susitelkę į kelionę to tikslo link. Tikrieji „reikia“ taps žymiai aiškesni.

4. Būkite atviri su savimi apie savo pačių pasirinkimus

Pasirinkti vieną dalyką – tai pasakyti „ne“ kitam. Esame ribotos būtybės: turime ribotą laiko, energijos ir išteklių kiekį. Kai klausiausi interviu su mamomis, apie kurias pasakojau anksčiau, buvo akivaizdu, kad jos jautė gyvenimišką spaudimą pasirinkti arba ką tik įkurtas kompanijas, arba savo šeimas. Įtampa, kurią jos jautė, buvo tikra ir gili.

Jaučiu tokią įtampą kiekvieną dieną. Tačiau šio gyvenimo grožis ir slypi jo ribotume: viskas labai trumpalaikiška ir trapu, todėl tuo pat metu ir be galo vertinga. Jei gyvename su tokiu suvokimu, tampa žymiai lengviau pasirinkti, kas mums yra svarbiausia kiekvieną gyvenimo akimirką.

Man vieną akimirką svarbiausia yra šeima, o kitą – verslas. Sąžiningumas apie savo motyvus, aiškus suvokimas, ko gali tekti atsisakyti, padeda man prisiminti, kad nors mano pasirinkimai ir nėra tobuli, vis dėlto jie atspindi tai, kas man iš tiesų yra svarbu ir tai, kokio gyvenimo trokštu.

5. „Privalau“ pakeiskite žodžiais „turiu galimybę“

„Privalau“ veikiau yra proto būsena, o ne pareigų sąrašas. Jei žvelgsime į gyvenimą su dėkingumu, tai apvers daugumą „privalau“ aukštyn kojomis.

Dievinu šią Alberto Einšteino citatą: „Yra tik du būdai, kaip nugyventi savo gyvenimą. Vienas – tarsi stebuklų nebūna. Kitas – tarsi viskas yra stebuklas.“

Kad ir kaip kvailai tai gali skambėti, kai kurios iš mūsų kasdienių, materialių gyvenimo atsakomybių gali tiek daug mus išmokyti… jei tik pakankamai sulėtintume tempą, kad išgirstume šias pamokas. Anksčiau dėdavau visas pastangas, kad tik išvengčiau buitinių pareigų, tačiau kai tapau mama, kasdienybėje atradau pačius stebuklingiausius gyvenimo momentus.

Todėl kai imame pamažu trumpinti slegiantį „privalau“ sąrašą, nepamirškime, kad kai kurie jo punktai yra ten tam, kad laikui bėgant sustiprintų mūsų charakterį.

Eidami gyvenimo keliu patys rinkimės savo „reikia“ ir „privalau“, bet išlaikykime dėkingumą ir vaikišką gebėjimą stebėtis bei džiaugtis viskuo, ką sutinkame pakeliui.

Hilary Barnett

Iš anglų kalbos vertė Lina Staponaitė