Pasaka „Veidrodinė karalystė“

neuschwanstein-1970610_960_720

Nutiko tai senais ir tamsiais laikais.

Kartą vienos karalystės gyventojai pabudo ir pamatė kitoje Veidrodinio ežero pusėje nežinia iš kur atsiradusią karalystę. Ir kas įdomu: namai, bokštai, kiti statiniai naujoje karalystėje buvo lygiai tokie patys, kaip ir pas juos.

Karalius pasiuntė į naująją karalystę pasiuntinius, ir kuomet jie tą pačią dieną sugrįžo, visi gyventojai susirinko išgirsti jų pasakojimų.

Ir papasakojo pasiuntiniai keisčiausių dalykų: priėmė juos labai nedraugiškai, toliau slenksčio jų neįleido, aiškindami tokį elgesį tuo, kad nauja karalystė – teisinga ir buvo čia nuo neatmenamų laikų, o atvykusių pasiuntinių karalystė, atvirkščiai, nežinia iš kur atsirado.

Kalba naujoje karalystėje buvo iš senosios karalystės žodžių, bet tariami jie buvo atvirkščiai, nuo žodžio pabaigos. Pavyzdžiui, taika-akiat, šviesa-aseivš, žmonės-sėnomž, ir t.t. Liežuvį sulaužysi, o ir juokinga buvo klausyti. O žodžiuose, kurie iš abiejų pusių tariami vienodai, jie tiesiog pakeitė raides.

Naujosios karalystės valdovas ir ministrai pareiškė, kad jų kalba teisinga, o štai kaimynai, už tai, kad kalba neteisingai, turi sumokėti jiems baudą. Žinoma, mokėti baudos niekas tai keistai karalystei nesiruošė, bet jų įžūlumu visi buvo šokiruoti.

Ir kol šokas tęsėsi, naujieji kaimynai perdažė savo namų ir bokštų stogus, kad tie nebūtų panašūs į priešu paskelbtos karalystės namų stogus, o po to atsiuntė griežtą reikalavimą pripažinti jų architektūrą teisinga ir žymiai senesne.

Senosios karalystės karalius ir ministrai tuoj pat atsipeikėjo nuo šoko ir ėmė galvoti, kaip toliau gyventi su tokiais bepročiais kaimynais.

Tuo tarpu naujosios karalystės gyventojai pradėjo plaukti pas juos per ežerą ir prašyti: „Padėkite mums, duokite maisto, mūsų karalius visai nesirūpina savo tauta.“ Gaila buvo tų žmonių, na, bet juk nepradėsi kariauti su kaimynais.

O kaimynų valdžia ir toliau siuntė visokiausias peticijas: tai pieva jiems kažkokia priklauso, tai miškas, tai kaimynų drabužiai pasiūti pagal jų senovines iškarpas.

Pakvietė senosios karalystės karalius burtininką, ir burtininkas pamokė:

– Ši Užužerio karalystė – tai jūsų ateitis, jei tik jūs nesusiprotėsite. Pažiūrėkite atidžiai į juos, bet jų klaidų nekartokite, nes matau, kad jau yra jūsų karalystėje žmonių, kurie tik ir svajoja, kaip jūsų karalystę sugriauti ir dalimis išparduoti. Varykite juos su šluota į Užužerį. O Užužerio karalystė pati greitai sugrius ir išnyks, nes ji – dirbtina. Kuo mažiau į ją kreipsite dėmesį, tuo greičiau ji išnyks.

Ir tikrai: pabudo vieną rytą senosios karalystės gyventojai, o už ežero – nieko nėra, tik pievos ir miškai  .

Pagal Natalijos Varskajos pasaką iš “Buitinės ironiškos prozos“

Ruvi.lt