Pakilti iš giliausio šulinio

donkey-884519_1280

Vieną dieną ūkininko asilas įkrito į šulinį. Gyvulys ištisas valandas gailiai bliovė, o žmogelis suko galvą, kaip jį ištraukti. Galų gale nusprendė, kad asilas senas, o šulinys vis tiek niekam nebereikalingas – tiesiog neverta vargti gelbėjant tą nelaimėlį.

Jis susikvietė į pagalbą kaimynus ir visi drauge kastuvais ėmė versti į šulinį žemę. Iš pradžių asilas, susigaudęs, kas vyksta, ėmė klaikiai bliauti. Po to, visų nustebimui, nutilo.

Įmetęs dar porą kastuvų žemės, ūkininkas dirstelėjo į šulinio vidų. Tai, ką pamatė, jį apstulbino. Kai tik žemės grumstai pažirdavo ant asilo nugaros, jis padarydavo kažką be galo keista. Nupurtydavo purvą žemyn ir palypėdavo ant jo.

Kaimiečiams verčiant žemes ant gyvulio, šis jas vis nusikratydavo ir vienu žingsneliu pakildavo aukštyn. Netrukus visi neteko žado – asilas peršoko šulinio rentinį ir laimingas nuliuoksėjo!

Kiekviename žingsnyje mūsų tyko sunkumai. Gyvenimas verčia ant mūsų krūvas purvo, įvairiausias problemas ir rūpesčius. Tačiau kiekvienas jų yra tramplinas į sėkmę. Norint išsigauti iš šio šulinio pakanka vienos gudrybės – tereikia nusipurtyti tai, kas atrodo svieto galas, ir žengti vieną žingsnį aukštyn. Galime ištrūkti iš pačių giliausių šulinių tiesiog nesustodami, niekada nepasiduodami! Viską nusipurtyk ir kilk aukštyn.

„Šrimad Bhagavatam“ 10.14.8 sakoma:

„Mano brangus Viešpatie. Tas, kuris nuoširdžiai laukia Tavo bepriežastinės malonės, kantriai kęsdamas savo praeities nedorybių pasekmes ir visa širdimi, žodžiais bei kūnu pagarbiai lenkdamasis Tau, tikrai pelnė išsivadavimą, ir turi pilną teisę į jį pretenduoti.“

Dhirašanta Gosvamis

Pasidalinkite su kitais!