Kaip praktiškai galima pradėti laikytis miego ir poilsio režimo, ir kas tam gali trukdyti

Visos pagrindinės žmogaus psichinės funkcijos sutrinka todėl, kad jis kažką ne laiku daro. Gydytojai didžiausią dėmesį turi kreipti į žmogaus intelekto gydymą.

Skaitytojas: Kas yra intelektas?

Autorius: Tai sugebėjimas teisingai įvertinti mus supančias energijas, kurios veikia mūsų gyvenimą. Iš jų svarbiausia – laiko energija. Išmintingas žmogus supranta, kad ji tikrai egzistuoja, ir viską daro laiku, aišku, kiek tai jam leidžia likimas.

Tą, kuris praeituose gyvenimuose netinkamai elgėsi su laiku, likimas įspraudžia į tokius rėmus, kad jis šiame gyvenime niekaip negali atsigulti laiku, nors ir labai norėtų.

Skaitytojas: Kokios priežastys žmogui neleidžia to daryti?

Autorius: Naktinis darbas, namiškiai, kurie tuo laiku, kai jis nori gultis, sakykim, žiūri televizorių. Arba jam paprasčiausiai tuo laiku nesimiega, nors persiplėšk. Arba tiesiog trūksta valios ką nors pakeisti. Visaip būna.

Skaitytojas: Ką reiškia – neužtenka valios? Dėl ko ji susilpnėja?

Autorius: Dėl to, kad žmogus pažeidinėja laiko dėsnius. Tai pirmutinis intelekto susilpnėjimo požymis – valios trūkumas. Taip žmogus savanoriškai pasmerkia save kančioms – dabartyje ir ateityje. O jeigu jau susidarė nepalankios aplinkybės, trukdančios laikytis dienos režimo, jas įveikti ne taip paprasta.

Skaitytojas: Bet juk turi būti kokia nors išeitis?

Autorius: Taip, yra puikus būdas viską pasukti į gerąją pusę, tik nėra lengva jį suprasti. Pasirodo, žmogaus norai užkrauti didžiule energija, todėl kai jis labai nori pakeisti savo dienos režimą, po kiek laiko šis noras išsipildo.

Skaitytojas: Užtenka paprasto noro?

Autorius: Noras turi būti ne paprastas, o tvirtas, nuoširdus ir ilgalaikis, tada atsiras jėgų jį realizuoti, atsiras supratimas, kaip veikti bet kokioje, kad ir ekstremaliausioje, situacijoje, atsiras potraukis aktyviai veiklai.

Iš kitos pusės, jeigu nėra supratimo, kaip elgtis, jei nėra entuziazmo išvis ką nors daryti, vadinasi, jūsų noras kažką pakeisti nėra pakankamai stiprus.

Skaitytojas: Kaipgi tą norą pastiprinti, kad jau viskas būtų „kaip reikiant“?

Autorius: Yra tik vienas būdas – reikia bendrauti su tais žmonmis, kurie jau eina teisingu keliu. Nuolankus bendravimas su tokiais šventais žmonėmis, atidžiai klausantis jų patarimų, keičia intelektą ir duoda entuziazmo kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Įkvėpimas – labai galinga jėga.

Skaitytojas: Ar yra kiti būdai šios problemos sprendimui? Man atrodo, būtų neblogai pradėti spręsti visas problemas, keičiant mus supančių žmonių sąmonę. Juk jie taip dažnai kiša mums „pagalius į ratus“, kai mes elgiamės ne taip, kaip jie nori.

Autorius: Būkite atsargus su tokiomis mintimis, su siekiu keisti mus supančių žmonių sąmonę, nes gali iškilti dar didesnės problemos. Žinoma, ieškant teisingo sprendimo, reikia, pasitelkus intelektą, analizuoti kiekvieną situaciją.

Bet mes turime žinoti, ko geriau niekada nedaryti. Būtent:

• nebandyti pakeisti mus supančių žmonių sąmonę prieš jų valią, nenaudoti prievartos jų atžvilgiu;
• nebandyti prieš laiką pakeisti blogą karmą, tai yra, nemesti darbo ir pan.;
• nesiskirti su sutuoktiniu (jeigu nėra grėsmės fizinei ir psichinei sveikatai);
• nepykti ant savo vaikų, jeigu jie nenori gyventi teisingai;
• nekritikuoti tų, kurie jums trukdo gyventi teisingai.

Jeigu nesilaikysite šių reikalavimų, jūsų gyvenimas taps dar problematiškesnis, o jūs tapsite viskuo nusivylusiu žmogumi. Be to, susigadinsite santykius su žmonėmis. Argi jums to reikia?

Skaitytojas: Kaip vis dėlto elgtis, kai tau trukdo teisingai gyventi?

Autorius: Žmogus, kuris nori kardinaliai pakeisti savo gyvenimą, turi išmokti mylėti savo giminaičius ir atlikti savo pareigas jų atžvilgiu. Tai reikia daryti, nežiūrint į jų trūkumus, tik dėl vienos priežasties – visi, kas mus supa ir neteisingai su mumis elgiasi, įkūnija mūsų nuodėmes, padarytas praeituose gyvenimuose.

Skaitytojas: Še tau, boba, ir devintinės, o aš buvau nuoširdžiai įsitikinęs, kad jie, taip elgdamiesi, įkūnija tik savo nuodėmes.

Autorius: Viena iš mūsų giminaičių pareigų prieš Dievą – bausti mus už mūsų praeities nuodėmes. Žinoma, dažniausiai jie šito nesupranta ir kartais netinkamai elgiasi dėl savo pačių nuodėmių. Nežiūrint į tai, žmogus, kuris pradeda suprasti, kad visos jo šeimyninės ar darbo problemos susijusios su jo paties poelgiais praeityje, neruoš artimiesiems apkaltos procesų. Atvirkščiai, jis iš visų jėgų stengsis pakęsti tuos nemalonumus, kuriuos jam teikia bendravimas su jais. Tam paprastai trukdo savasis egoizmas. „Kodėl aš turiu kęsti jų neteisybę, kai jie manosios negali pakęsti. Tegu iš pradžių jie pradeda elgtis teisingai, o paskui ir aš… gal.“ Jeigu pas jus atsiranda panašios mintys, nesitikėkite kokių nors pozityvių permainų savo gyvenime. Greičiausiai tokia nuotaika jums vis labiau gadins gyvenimą. Bet tas, kuris iš tikro yra savo likimo kalvis, nelauks, kol kiti atsivers. Nusprendęs pirmasis pralaužti ledus, jis atras savyje pakankamai jėgų pakeisti tiek savo, tiek artimųjų likimą.

Skaitytojas: Užtenka pakęsti kitų netikusį elgesį, ir viskas? Ar dar ką nors reikia daryti?

Autorius: Kantrumas – pati pirmutinė sąlyga, bandant sureguliuoti šeimyninius santykius. Kantrybė – tai ne kaupiamas pyktis, tai greičiau supratimas, kad geresnio apsiėjimo su savimi žmogus tiesiog nenusipelnė. Jeigu nėra kantrybės, tai nėra ir karmos dėsnių supratimo. Kantrus žmogus pirmas pradeda pildyti savo pareigas giminaičiams. Tokia savo pozityvia nuotaika jis labai veikia jų požiūrį į jį, todėl ilgainiui artimieji pradeda vis labiau jį gerbti. Kartais jie netgi susimąsto, kaip reikia teisingai elgtis. Tik tada, kai normalizuosis tarpusavio santykiai, jie po truputį pradės keistis į teigiamą pusę.

Skaitytojas: Vadinasi, norint be jokios konfrontacijos pakeisti artimųjų elgesį, reikia pačiam keisti savo santykius su jais?

Autorius: Viskas teisinga, tik yra vienas netikslumas – taip elgdamiesi, ne jūs keičiate artimuosius, bet jūsų likimas.

Skaitytojas: Visa tai labai kilnu, bet koks tai sunkus uždavinys.

Autorius: Sutinku, bet patikėkite, – kitos išeities nėra. Geriau savanoriškai priimti kokius nors sunkumus, negu laukti, kol jie pas tave ateis.

Išvada: išmintingas žmogus, norėdamas geresnio gyvenimo ir nieko nekaltindamas dėl savo likimo, po truputį atidirbinėja blogą karmą. Ilgainiui jo galimybės gyventi laimingai vis didėja ir didėja, o nepalankūs faktoriai, trukdantys progresuoti, likimo valia vis silpnėja.

Olegas Torsunovas. Ištrauka iš knygos „Laimingo gyvenimo dėsniai 1“