Nugaros skausmas – suktas niekšelis. Dauguma amerikiečių anksčiau ar vėliau savo gyvenime susiduria su nugaros problemomis. Kaip bebūtų gaila, dažniausiai vaistai šių problemų neišsprendžia ir jos tampa chroniškos.

Galite tuo ir netikėti, tačiau pasaulyje yra kelios kultūros, kur nugaros skausmai praktiškai neegzistuoja. Vienoje centrinės Indijos gentyje nė vienas žmogus nesiskundžia skaudančia nugara. Šios genties žmonėms senstant, jų nugaros diskai praktiškai nedyla.

Akupunktūrininkė iš Palo Alto Kalifornijoje mano radusi tam įtikinamą paaiškinimą. Ji keliavo aplink visą pasaulį tyrinėdama kultūras, kuriose žmonės beveik nepatiria nugaros skausmo. Jai buvo įdomu, kaip jie stovi, sėdi, kaip vaikšto. Šiandien ji dalijasi jų paslaptimis su žmonėmis, patiriančiais nugaros skausmus, visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Daugybė senovinių skulptūrų, kaip ši iš Graikijos, vaizduoja J raidės formos laikyseną. Statulos nugara plokščia ir tiesi iki pat apačios, kur ji išlinksta taip, kad sėdmenys išsikiša iš už stuburo. Autorinės teisės priklauso Esther Gokhale ir Gerard Mackworth-Young.

Maždaug prieš du dešimtmečius, kai susilaukė savo pirmojo vaiko, Esther Gokhale pati ėmė kęsti stiprius nugaros skausmus. „Patyriau kankinantį skausmą. Negalėdavau miegoti naktimis“, – teigia ji. „Kas dvi valandas turėdavau eiti pasivaikščioti aplink kvartalą. Jaučiausi it suluošinta.“

Jai buvo diagnozuota disko išvarža. Galiausiai prireikė operacijos. Tačiau tepraėjus vos metams, problema atsinaujino. „Daktarai ketino atlikti dar vieną nugaros operaciją. Tačiau mažiausiai troškau išsiugdyti įprotį operuotis nugarą“, – pasakoja Esther.

Šį kartą ji troško rasti ilgalaikį sprendimą savo nugaros problemoms. Ir netikėjo, kad Vakarų medicina gali jį pasiūlyti. Taigi Esther pradėjo ieškoti netradicinių priemonių. Jai kilo idėja: „Turėčiau keliauti į bendruomenes, kuriose žmonės nepatiria nugaros skausmų, ir stebėti, ką jie daro kitaip.“

Visą dešimtmetį E. Gokhale lankė gentis, gyvenančias toli nuo modernaus pasaulio. Ji įkopė į Ekvadoro kalnus, nuvyko į mažyčius žvejų kaimelius Portugalijoje ir atokius Vakarų Afrikos kaimus.

„Keliavau į kaimus, kur kiekvienas jaunesnis negu 4 metų vaikas verkdavo, nes išsigąsdavo matydamas šviesios odos žmogų – jiems tokio dar nebuvo tekę sutikti“, – pasakoja Esther.

E. Gokhale fotografuodavo ir filmuodavo žmones, kurie galėdavo nešti vandens pilnus kibirus ant savo galvų ar valandų valandas nepavargdami rinkti malkas ugniai arba sėdėti ant žemės ir austi.

„Savo knygoje turiu nuotrauką, kurioje matome dvi moteris, kurios kasdien praleisdavo nuo septynių iki devynių valandų pasilenkusios, rinkdamos vandens kaštonus. Jos gana senyvo amžiaus. Bet nepatiria nugaros skausmo.“

Esther bandė išsiaiškinti, ką visi šie skirtingi žmonės turi bendro. Pirmasis į akis kritęs dalykas – jų stuburo forma. „Jų laikysena labai didinga, tai užburia.“

Ši laikysena labai skiriasi nuo amerikiečių laikysenos.

Jei pažvelgtumėt į amerikiečių stuburą iš šono, profilio, jo forma primintų S raidę. Stuburas išlinksta viršuje ir išsiriečia apačioje.

Tačiau E. Gokhale teigia nepastebėjusi, kad žmonių, nepatiriančių nugaros skausmų, stuburas būtų taip išlinkęs. „S raidės formos laikysena yra nenatūrali“, – teigia ji. – Derėtų lavinti J raidės formos laikyseną.“

Įdomu tai, kad atidžiau apžiūrėję Leonardo Davinči piešinius arba iliustracijas iš „Gray‘s Anatomy book“ (1901), aptiksime, jog stuburas vaizduojamas ne kaip ryški S raidė. Jis daug plokštesnis, tiesus iki pat nugaros apačios. Apačioje stuburas išlinksta, o sėdmenys atsikiša. Taigi tokia laikysena iš tiesų labiau primena raidę J.

„J raidės formos laikyseną matome graikų statulose. Taip pat mažuose vaikuose. Tai gera laikysena.“

E. Gokhale daug dirbo, kad sugrąžintų savo laikyseną į J raidės formą. Pamažu jos nugaros skausmas dingo.

Atsikračiusi skausmo, E. Gokhale suvokė, kad gali padėti kitiems. Ji sukūrė pratimų rinkinį, parašė knygą ir įkūrė privačią studiją Palo Alto centre.

Sveikas stuburas Vakarų pasaulyje: J raidės formos laikyseną dažnai matome XIX ir XX amžių nuotraukose. Kongreso biblioteka.

Jos klientų sąrašas tikrai įspūdingas. Ji padėjo Youtube puslapio vadovei CEO Susan Wojcicki ir „Drudge Report“ atstovui Matt Drudge. Ji skaitė paskaitas Google, Facebook ir kitose gerai žinomose kompanijose visoje Amerikoje. Silikono slėnyje Esther yra žinoma kaip „laikysenos guru“.

Kasmet daktarai iš Bay Area nukreipia pas ją šimtus pacientų. Viena iš jų – ir daktarė Neeta Jain, terapeutė iš Palo Alto Medicinos Fondo. Kalbėdama apie nugaros skausmo mažinimą, ji prilygina Gokhale metodą netgi pilatesui ir jogai. Ir jos visai netrikdo tai, kad metodas kol kas nėra tyrinėtas kliniškai.

„Jei žmonės atranda tai, kas gali jiems padėti, jei tai nesukelia jokios žalos, kam jiems laukti klinikinių tyrimų?“ – klausia Jain.

Vis dėlto ore tvyro svarbus klausimas: Ar Gokhale iš tikrųjų teisi? Ar Vakarų žmonės pamiršo, kaip taisyklingai stovėti?

Kaip teigia dr. Praveen Mummaneni, neurochirugas iš Kalifornijos universiteteo San Francisko Stuburo centro, mokslininkai to dar nenusprendė. Niekas netyrinėjo tradicinių kultūrų, kad išsiaiškintų, kodėl kai kurios iš jų patiria mažiau nugaros skausmų, teigia mokslininkas. Niekas netgi nėra užfiksavęs moksliškai jų laikysenos formos.

„Norėčiau nuvykti į tokias gentis ir Rentgeno spinduliais peršviesti jų stuburus, palyginti juos su Vakarų pasaulio duomenimis“, – pasakoja Mummaneni. „Manau, tai būtų naudinga.“

Bet yra daugybė priežasčių, kodėl amerikiečių laikysena ir jų stuburo forma skiriasi nuo laukinių genčių, teigia daktaras. Pirmiausia, amerikiečiai sveria daugiau.

„Jei pilvo srityje turite daug riebalų, tai gali perkelti svorio centrą į priekį. Tai išriečia stuburą. Lieknesnių žmonių stuburas greičiausiai išsirietęs mažiau, todėl yra panašesnis į J raidę, o ne į S.“

Amerikiečiai taip pat yra mažiau aktyvūs fiziškai, negu žmonės iš laukinių kultūrų, teigia Mummaneni. „Manau, sėslus gyvenimo būdas sumažina raumenų tonusą ir stuburo stabilumą, nes raumenys tampa silpnesni.“

Visi žino, kad silpni pilvo raumenys gali sukelti nugaros skausmus. Tiesą pasakius, kaip teigia Mummaneni, stipresni raumenys gali būti Gokhale sėkmės paslaptis.

Kitais žodžiais tariant, J raidės formos laikysena nebūtinai yra ideali ar pati sveikiausia. Svarbu tai, kas padeda tokią laikyseną suformuoti: „Tam, kad jūsų stuburas atrodytų it J raidė, reikia pasitelkti raumenų jėgą.“

Taigi E. Gokhale pavyko išsiaiškinti būdą, kaip išmokyti žmones vystyti pagrindinius raumenis jiems patiems to nežinant. „Manau, kad tai tiesa“, – teigia Mummaneni: „Neįmanoma pakeisti stuburo formos iš S į J, jei pagrindiniai raumenys nebus stiprūs. Tikiu, kad tai svarbiausia.“

Taigi laukinių genčių žmonės iš viso pasaulio nebūtinai turi „stebuklingą piliulę“, gydančią nugaros skausmą. Jie paprasčiausiai turi tvirtus pilvo raumenis ir jų gyvenimo būdas išlaiko juos tokius net senstant.

Originalaus straipsnio redaktoriaus pastaba:

Mes patvirtinome kelių šaltinių, kuriais Esther Gokhale rėmėsi plėtodama savo teorijas apie nugaros skausmą, patikimumą. Tai fizioterapijos metodai, pavyzdžiui, Aleksanderio technika ir Feldenkrais metodas, bei antropologės Noelle Perez-Christiaens darbai.

5 Esther Gokhale patarimai geresnei laikysenai ir nugaros skausmo sumažinimui

„Išbandykite šiuos pratimus, kol dirbate prie stalo, sėdite prie pietų stalo ar tiesiog vaikštinėjate“, – rekomenduoja Esther.

1. Sukite savo pečius: Amerikiečiai yra linkę gūžtis ir atkišti savo pečius į priekį, taigi rankos atsiduria kūno priekyje. Laukinių genčių žmonės savo rankas laiko ne taip, taigia Esther. Kad ištaisytumėte tokią padėtį, švelniai kilstelėkite savo pečius, stumkite juos atgal ir tuomet leiskite nukristi – tarsi pečiais atliktumėte suktuką. Dabar jūsų rankos turėtų kyboti šonuose, o nykščiai būti nukreipti į išorę. „Štai taip visi mūsų protėviai laikydavo savo pečius“, – primena Esther. – Tai natūrali mūsų rūšies kūnų architektūra.“
2. Prailginkite savo stuburą.Pasak autorės, suteikti savo stuburui papildomo ilgio labai lengva. Giliai įkvėpkite ir šiek tiek „paaukite“ visu stuburu. Tačiau būkite atsargūs, kad nugara neišsiriestų. Išlaikykite šį stuburo ilgį ir po iškvėpimo. Pakartokite: Įkvėpkite, ūgtelėkite dar aukštesni ir iškvėpdami išlaikykite naująjį stuburo ilgį. „Reikės įdėti pastangų, bet tai tikrai sutvirtins jūsų pilvo raumenis“, – teigia E. Gokhale.
3. Eidami įtempkite, stipriai įtempkite savo sėdmenų raumenis:Daugybėje laukinių genčių žmonės įtempia savo sėdmenų raumenis kiekvieną kartą, kai žengia žingsnį. Tai viena iš priežasčių, kodėl jų sėdmenų raumenys tokie tvirti ir gerai palaiko apatinę nugaros dalį. Esther teigia, kad galima suformuoti gražius sėdmenis įtempiant jų raumenis su kiekvienu žingsniu. „Ypač svarbu lavinti raumenį, vadinamą gluteus medius. Tai jūsų užpakaliuko viršuje esantis raumuo“, – nurodo ji. „Tai raumuo, kuris leidžia didžiuotis savo sėdmenimis bet kokiame amžiuje.“
4. Nekelkite savo smakro į viršų: Verčiau suteikite savo kaklui ilgio balansuodami lengvą objektą, pavyzdžiui, maišelį pupų ar sulankstytą rankšluostį, ant savo viršugalvio. Bandykite stumti savo galvą į šio objekto pusę. „Tai pailgins jūsų kaklo užpakalinę dalį ir leis smakrui krypti tinkamu kampu žemyn – smakras bus atpalaiduotas, o ne perdėtai įtemptas.“
5. Nesėdėkite tiesiai!„Sėdėdami tiesiai tiesiog išriesite savo nugarą ir įsivelsite į įvairaus plauko problemas“, – teigia Esther. Verčiau atlikite jau aptartą pečių suktuką tam, kad atvertumėte krūtinę, ir giliai įkvėpkite, kad išilgintumėte stuburą.

Iš anglų kalbos vertė ir pagal Npr.org puslapyje publikuotą straipsnį “Lost Posture: Why Some Indigenous Cultures May Not Have Back Pain” paruošė Lina Staponaitė