Nerimo ir įtampos  atsiradimo priežastys slypi mūsų prote. Vedinėje psichologijoje teigiama, kad visų baimių, nerimo ir įtampos kaltininkas tai – neramus protas. Nerimas ir įtampa atsiranda iš aplinkos į kurią reaguojame savo juslėmis.

Mes pažįstame šį pasaulį ir gauname įvairią informaciją per: odą, nosį, ausis, liežuvį ir akis. Mūsų protas yra sujungtas su juslėmis, todėl gaudamas tam tikrą informaciją protas ją visada pažymi „pliusu“ arba „minusu“. Pavyzdžiui, rytais nesinori keltis iš lovos, vakarais norisi valgyti ir t. t. Tai reiškia, kad mūsų nenuramintas protas nuolat kažko nori arba nenori. Mūsų protas viską vertina „pliusu“ arba „minusu“.

 Nerimo bei įtampos priežastys priklauso ir nuo mūsų intelekto. Priimama informacija visada transformuojama intelektu, nes intelekto dėka padarome galutines išvadas. Jis nusprendžia, ką daryti su gauta informacija. Ryte suskambus žadintuvui žmogus svarsto: ar keltis, ar dar pamiegoti. Protas dažniausiai jam kužda: „verskis ant kito šono ir dar pamiegok“, o intelektas sako: „kelkis, nes anksti atsikėlęs suspėsi daugiau nuveikti“. Taigi, tarp proto ir intelekto visada vyksta vidinė kova.

Kai tik intelektas „suvirškina“ gautą informaciją, ta informacija perkeliama į pasąmonę

Nerimas ir įtampa atsiranda, nes intelektas taip pat veikia tarp proto ir pasąmonės. Kai tik intelektas „suvirškina“ gautą informaciją, ta informacija yra perkeliama į pasąmonę. Gauta informacija ir išgyvenimai tampa žmogaus patirtimi, kurią įgijęs vėliau atitinkamai reaguoja į iš aplinkos gaunamus signalus. Pavyzdžiui, suskambus žadintuvui protas sako: „dar pamiegok“, bet jau gauta patirtis, anksčiau atsikėlus praeitomis dienomis, padarius mankštą ir pasijutus energingiau, įkvepia žmogų keltis.

Jeigu žmogus ugdo savo intelektą, įtampa ir nerimas mažėja

Taigi, jeigu žmogus ugdo savo intelektą, nerimo ir įtampos lieka vis mažiau. Intelektas, šiuo atveju, yra labai svarbus elementas, kadangi nuo žmogaus pasirinkimų priklauso ar jo likimas gerėja, ar blogėja. Intelektas – tarsi pasąmonės sargas todėl, kad bet kokia informacija turi pro jį praeiti. Neretai didžiausios psichologinės traumos patiriamos vaikystėje, nes tuo metu vaiko intelektas yra silpnas ir negali apsisaugoti nuo negatyvios informacijos. Visi vaikystėje patirti įspūdžiai per protą keliaują tiesiai į vaiko pasąmonę ir joje pasilieka. Vaikystėje išgyventi įspūdžiai yra arba patys gražiausi, arba skaudžiausi. Mamos, pačios to nežinodamos, bet intuityviai jausdamos, visada uždengia vaikams akis, jeigu jų akivaizdoje vyksta kažkas vulgaraus ar kraupaus.

Taigi, nerimas ir įtampa gali lydėti žmogų nuo pat vaikystės. Stiprūs įspūdžiai, išgyventi vaikystėje, veikia žmogų visą likusį gyvenimą, kaip, pavyzdžiui, tamsos arba skendimo baimė. Stiprūs išgyvenimai formuoja žmogaus charakterį ir asmenybę, todėl jis tampa drąsus arba baikštus. Visos žmogaus patirtys priklauso nuo emocijų stiprumo, jų išgyvenimo metu.

Žmogaus nerimas ir įtampa dažnai priklauso nuo jo aplinkos

Paprastai žmogaus nerimas ir įtampa dažnai priklauso nuo aplinkos, kurioje jis gyvena bei jį supančių žmonių. Jeigu žmogų supa tie, kurie patys nuolat nerimauja, tai ir jam pačiam išlikti ramiam bus gana sudėtinga. Žmogus yra linkęs kopijuoti aplinką, kurioje gyvena.  Pavyzdžiui, šiame informacijos amžiuje žmonėms didelę įtaką daro reklamos, kadangi būtent jos sukelia įvairias emocijas ir programuoja atitinkamiems veiksmams. Jeigu žmogaus intelektas stiprus, tuomet jis gali kontroliuoti savo emocijas, o jeigu silpnas – jis tiesiog pasiduoda jausmams.

Siekiant išvengti nerimo ir įtampos vertėtų rūpintis savo emocinėmis būsenomis, o visų pirma – savo protu

Tam, kad išvengtume nerimo ir įtampos vertėtų rūpintis savo emocinėmis būsenomis, o visų pirma, rūpintis savo protu. Tam, kad nuramintume savo protą, turėtume užsiimti meditacijos arba maldos praktikomis. Tai turėtų tapti įpročiu, kaip dantų valymas. Taip pat vertėtų atsakingai rinktis aplinką ir bendravimą. Jeigu išmoksite nusiraminti ir išgirsite, ką sako jūsų širdis, tapsite dėmesingi sau, savo artimiesiems, pajusite visatos ritmą ir tiesiog pradėsite gyventi.

Linkiu jums kuo geriausios kloties!

Egidijus Gubinas

Redagavo Lina Šimelionytė