Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Anksčiau rašėme…

Beveik kiekvieną naktį, kai tik užmiegame, mūsų siela palieka šį kūną ir išeina paklajoti.

Priklausomai nuo mūsų sąmonės būsenos mes pakliūname į vienos arba kitos sąmonės erdvę.

Kur pakliūsime ir su kuo bendrausime lemia mūsų kasdieninio gyvenimo norai ir bendras gyvenimo būdas.

Mažas vaikas atsineša praeito gyvenimo norus. Jis, būdamas šiame kūnelyje, budrioje būsenoje dar negali pilnai išreikšti savo norų. Vaikas negali sklandžiai papasakoti apie tai, ko jis trokšta, nesusivokia, kur jis čia gyvena ir taip toliau. Tai reiškia, jog jis yra pakankamai nesąmoningas.

Tačiau miego metu, kai vaikas išeina iš šio kūno, jis tampa tuo, kuo buvo praeityje. Tada prabunda jo kaip suaugusiojo norai kažkuo tenkintis. Noriu pasakyti, kad vaikas tampa kaip ir suaugusiuoju. Jis jau nebesijaučia vaiku, nes jo neriboja mažas kūnelis. Tame „vaike“ prabunda tokia sąmonė, tas lygmuo, kuriame žmogus „numirė“ ir vaikas pakliūna į tas erdves, kur yra panašios sielos, tik dar neturinčios kūno, kur yra panašūs norai.

Jeigu čia gyvendamas žmogus geria, rūko, vartoja narkotikus, vagia, prievartauja, apgaudinėja, smurtauja, žudosi, tyčiojasi, tai jis, išėjęs iš kūno, paklius į tas sąmonės erdves, kur yra panašios asmenybės. Toje erdvėje „maža vaiką“ puls sielos (žmonės), kurios yra priešiškai nusiteikusios bet kurių žmonių atžvilgiu. Tokiu atveju vaikas košmariškai klyks.

Siela su kūnu yra sujungta energetiniu sidabriniu siūlu. Vaikas negali staiga sugrįžti į kūną ir kūnelis per „laidą“(energetinį sidabrinį siūlą) bus valdomas taip, kad jis verks, šokinės lovoje, net lunatiškai vaikščios ir net ne visada tėvai galės tokį vaiką prižadinti, nes tuo metu jis kaunasi su jį puolančiomis kitomis „blogietėmis“ sielomis.

Kodėl kaunasi?

Todėl, kad žmogus negyveno dorai, turi savanaudiškų kėslų ir pakliuvo pas tokius, kurie irgi yra savanaudžiai „blogiukai“. Mes, žiūrėdami į mažą vaiką, manome, kad jis mažas, naivus, nieko nesuprantantis ir pirmą kartą gyvenantis. Tai yra didžiausia mūsų iliuzija. Vaikai – tai visiškai ne mūsų vaikai. Šie maži žmogučiai tai buvę seneliai ir močiutės, kurie nugyveno įvairius gyvenimus. Pasižiūrėkime į dabartinius senus žmones ir suprasime, kokie jie skirtingi. Vieni pamaldūs, kiti visko bijantys, treti sergantys, dar kiti visų apleisti, penkti prasigėrę alkoholikai, šešti triukšmaujantys ir panašiai. Tokie seneliai miršta ir paskui gimsta kaip mūsų vaikai. Žmogaus „mirtis“ nepanaikina charakterio savybių, jo norų ir nuodėmių.

Taigi siela, naktį išėjusi iš kūno, pagal savo charakterio savybes, gali pakliūti į tokią neigiamą zoną ir miego metu šaukti, verkti, blaškytis. Mums, žiūrintiems iš šalies, tai atrodys kaip didžiausias košmaras.

Čia aptariau pirmą atvejį.

Antra priežastis – į vaiko kūną įeina kita siela ir tikroji kūno šeimininkė (tikroji vaiko siela) blaškosi negalėdama atsikratyti tos pakeleivės.

Tokių „apsėstų“ žmonių šiais laikas labai daug.

Kodėl tiek daug?

Nuodėmingas gyvenimas. Žemi instinktai. Gyvenimas kitų žmonių sąskaita priveda prie to, kad mes pritraukiame įvairias šmėklas.

Taigi, tokias būsenas, kai kita siela arba net kelios sielos įeina į kito žmogaus kūną mes vadiname „apsėdimu“, šizofrenija, lunatikavimu, košmarais.

Būna „geresnių“ ir „blogesnių“ sielų, kurios įeina į kito žmogaus kūną ir jame pradeda reikštis.

Vienos reiškiasi tik retkarčiais, kitos naktimis, dar kitos visiškai užgrobia žmogaus sąmonę ir jis atsiduria psichiatrinėje ligoninėje arba tampa nepagydomu psichiniu ligoniu visam gyvenimui.

Ką daryti tokiu atveju, kai vaikas klykia ir jam „sapnuojasi“ košmarai?

1. Vaikui reikia saugumo, todėl guldykitės jį šalia savęs.
2. Šeimoje nevartokite alkoholio, cigarečių, narkotikų.
3.  Šeimoje nesipykite.
4. Vaikui ant kaklo uždėkite kantimalą arba škaplierių. Vaikas šias apsaugas turi nešioti nuolatos.
5. Nepalikite nakčiai vaiko lovytėje maisto likučių.
6. Nevalgykite smurtinio maisto: mėsos, žuvies, kiaušinių.
7. Dieną–naktį leiskite dvasines maldas arba mantras.
8. Vakare vaiką numaudykite vandenyje, kuriame ištirpintas gabaliukas karvės mėšlo arba truputis karvės šlapimo.
9. Prieš miegą vaiką žegnokite arba uždėkite tilaką.
10. Prasmilkykite kambarį natūraliais smilkalais.
11. Prieš miegą pravėdinkite kambarį.
12. Namuose neužsiiminėkite lytiniais santykiais.
13. Pasimelskite prie miegančio vaiko.
14. Palikite nakčiai kambaryje degančią šviesą.
15. Pastatykite prie vaiko lovos (galvūgalyje) Viešpaties Nrsimhos nuotrauką.

Aišku yra dar dešimtys įvairių taisyklių, kurių laikantis galima vaiką visiems laikams išvaduoti nuo naktinių košmarų, tačiau šios yra pagrindinės ir įgyvendinamos visiems tėvams.

Kai neturime žinių apie kosmoso struktūrą, mes galvojame, kad šioje Žemėje esame vieni. Iš tiesų, kosmosas ir mūsų aplinka knibždėte knibžda įvairiausių būtybių, kurios dalyvauja mūsų kasdieniniame gyvenime, todėl suprasti, kas mus supa – žmogaus pareiga.

Bet kokiu atveju savo vaikus reikia labai saugoti ir jiems atiduoti visą savo meilę ir dėmesį. Reikia patiems būti labai švariems ir tada mūsų vaikai tikrai bus saugūs. Reikia kasdien melstis ir vieną dieną košmarai jūsų vaiko gyvenime baigsis.

Aš linkiu, kad šios moters mergaitės gyvenime baigtųsi visi košmarai.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt

Redagavo Lina Šimelionytė