Šiuolaikinės moterys niekuo nenusileidžia vyrams: dirba su staklėmis, tarnauja armijoje, dėsto universitete, dirba statybose, vairuoja automobilius, valdo valstybes… Rodos, nėra tokios veiklos sferos, kurioje nedalyvautų moterys. O kažkada moters pareiga buvo saugoti šeimos židinį ir auklėti vaikus. Tačiau moterų nepatenkino namų šeimininkės gyvenimas ir jos ėmė siekti lygybės su vyrais.
Kaip matome, šiandien moterys turi lygias teises, tik ar dėl to jos tapo laimingesnės? Be to, ką moteris turi daryti pagal savo prigimtį: gimdyti vaikus, juos auklėti, rūpintis namais, ji užsikrovė dar ir vyriškų darbų naštą – aprūpinti šeimą. Rodos, sunku ginčytis, kad būdama lygi su vyru, moteris nuskriaudė šeimą ir, visų pirma, pati save. Nedaugeliui moterų esant tokioms apkrovoms, pavyksta išlikti moterimis pilnąja šio žodžio prasme.
Gamtoje egzistuoja griežtas ir aiškus pasiskirstymas: patelė rūpinasi palikuonimis, o patinas – jų saugumu ir prasimaitinimu, kadangi jų bendras tikslas – išsaugoti savo rūšį. Sakysite, kad mes ne gyvūnai? O kaip mes neretai elgiamės? Mes esame gamtos dalis, tai kodėl nesilaikome jos dėsnių? Nejaugi mums jau nusispjauti, išliks žmonija ateityje, ar pražus drauge su mumis? Kodėl mūsų vaikus turi auklėti vaikų darželiai, o maitinti – valgyklos darbuotojai? Gamta apdovanojo moteris stebuklinga galia leisti į pasaulį gyvybę ir ją globoti, o taip pat sukurti šeimos gerovę. Vyrai šiose srityse sukurti kaip pagalbininkai.
Visos tos lygios teisės dar niekam neatnešė jokios naudos, vien tiktai žalą. Moterų pasirodymas darbo rinkoje sukūrė konkurenciją vyrams, tai pasireiškia tiek atlyginimų smukimu, tiek darbo vietų trūkumu. Vyrams pasidarė sunkiau atlikti tas funkcijas, kurioms juos sukūrė gamta, o ir prasmė jas atlikti sumažėjo – dabar moteris tapo savarankiška ir nepriklausoma. Nereikalingumo jausmas žlugdo vyrus, taip atsiranda potraukis alkoholiui, narkotikams ir t. t. Harmonija įsiviešpataus tik tada, kai moteris vėl leis vyrui daryti tai, kam jį sukūrė gamta. Juk vyrai ir moterys sukurti kaip viena kitą papildančios būtybės, o ne kaip konkurentai.
Kai moterys supras, kad židinio saugotojos statusas – tai ne bausmė, o privilegija, kai vyrai pagaliau galės ramiai atlikti savo „medžiotojo“ (materialių ir dvasinių vertybių tiekėjo į šeimą) funkciją – tiktai tada turėsime tvirtas ir laimingas šeimas.
Viskas priklauso nuo mūsų su jumis, tiek nuo vyrų, tiek nuo moterų. Ar laikysimės gamtos dėsnių? Ar tapsime vienas kitą papildančiomis puselėmis, ar ir toliau liksime egoistais?
Mielos moterys, galiu jus patikinti, kad kiekvienas vyras laikys tikra likimo dovana turėti namuose žavią židinio saugotoją, o mainais jūs gausite ne mažiau vertingą dovaną – mylintį vyrą ir laimę. O ten, kur laimė, ten ir harmonija. Harmonija – tai kai susijungia dvi priešingybės – meilės ir pasiaukojimo vienas kitam pagrindu.
Redagavo Lina Šimelionytė
Susiję Straipsniai