Mūsų dėmesio galia

stop-634941_960_720

Geriausia dovana, kurią galime padovanoti mus supančiam pasauliui yra mūsų dėmesys.

Kiekvienas praeivis, nuleidęs galvą, nebyliai pulsuoja viltimi sulaukti dėmesio. O jo gavimui, jau kiekvienas naudoja savo kūrybiškumą. Didelės kompanijos miesto centre iškelia tokias reklamas, kad uždengia puse miesto. Atrodo, lyg ir norėtum pamatyti kitoje gatvės pusėje ką tik pražydusią gėlę, tačiau mirksinčios lemputės, besikeičiančios spalvos reklamos ekrane, net ir ryžtingam žmogui tampa nepatraukliu iššūkiu. Atrodo čia jau praleidai viltį pamatyti kažką, kas širdžiai taip svarbu, kol visą tavo dėmesį sukausto ką tik iš autobuso išlipusi poniutė. Ji savo ryškiais apdarais bei ekstravagantiškais papuošalais tau padovanoja intymumo akimirką, kurioje pasirinkimo, kaip ir neturi. Turi jai padovanoti savo dėmesį. Tu tiesiog turi. Tavo draugas laikas dar bando kažkiek įsiterpti, kol numojęs ranka pasuka savo keliu. „Tu čia stovėk, tik spėk mane vėliau pasivyti.“ Ir tu sau lieki stovėti paralyžiuotas akimirkos, kol lyg iš miego tave pradeda žadinti kišenėje vibruojantis telefonas. Ir dabar jau kiekvienam, stovinčiam šalimais, pabunda žinojimas. Jie nebyliai atsisveikina su tavimi, nes žino, kad dabar tai jau dingsi ilgam. Tai tik keletas smulkių pavyzdžių apie mūsų dėmesio „vagis“. Ir tame nėra nieko blogo, jeigu mes viduje turime atsakomybę ir galimybę kontroliuoti jį patys. O ypač svarbu, jog pastebėtume savo sąmoningumą akimirkoje. Būkime atviri, dažnai pasibaigus dienai sunkiai galime prisiminti, ką gi mes per ją nuveikėme. Bet čia ne apie „vagis“, paliekame jums patiems spręsti ar juos teisti.

Norime pasidalinti apie dėmesį ir jo iškraipytą mus supantį pasaulį. Matot, dėmesys yra toks dalykas, apie kurį sunkiai gali pagalvoti kažką blogo. Bet jeigu pažiūrėtume giliau, tai vos tik sutelkiame dėmesį į vieną dalyką, aplink mus esantis pasaulis išnyksta. Pavyzdžiui: Jūs esate darbe ir Jūsų darbui atlikti reikalingas kompiuteris. Vos tik atsiduriate akistatoje su kompiuteriu ir jame paskirta užduotimi, Jums – visa kita išnyksta. Pro Jus dienos eigoje gali praeiti žmonės, įvykti daug smulkių dalykų, bet didelė tikimybė, kad dauguma jų taip ir liks Jūsų nepastebėti. Lygiai taip pat vyksta ir kai skaitote ar užsiimate bet kokia kita Jums patinkančia veikla. Ir tai tik labai paprasti pavyzdžiai, parodantys dėmesio galią.

Mus supančiame pasaulyje viskas yra viename lygmenyje, kol kažkas pagauna mūsų dėmesį. Ir tas kažkas padidėja, o visa kita – sumažėja, kol kai kurie dalykai mums lieka nepastebimi. Prisiminkite šį dėsnį. Pažvelkime, kaip tai mus veikia asmeniniame gyvenime. Keliaudami savo gyvenimo keliu labai dažnai susiduriame su problemomis. Įsivaizduokite, gyvenime nutiko kažkas tokio, ką Jūs laikote problema. Visas Jūsų dėmesys nukreipiamas į problemą. Protas automatiškai reaguoja: „reikia ieškoti sprendimo“. Kuo ilgiau sutelkiate dėmesį į problemą, tuo ji tampa didesnė, kol nuspalvina visą jūsų realybę ir tampa tokia didelė, kad sunkiai begalite vertinti ją objektyviai ar priimti teisingą sprendimą. Ji pavagia jūsų dėmesį. Arba atvirkščiai. Galbūt dėmesys ieško problemų.

Dėmesys taip pat turi didelę galią vertinant mūsų asmenines savybes. Vos tik leidžiame sau sutelkti dėmesį į tam tikras savybes, jos padidėja, o kitos sumažėja. Ilgainiui mes pradedame nebematyti tam tikrų savo savybių, o kitiems užsiminus apie jas – netikime. Tai nebūtų problema, jeigu neiškraipytų mūsų suvokiamos realybės.  Kai sutelkiame dėmesį tik į savo teigiamai vertinamas savybes – jos išauga. Tai sukuria mūsų viduje labai gerą jausmą, tačiau per didelis dėmesys gali paskatinti mūsų viduje arogancijos augimą. Panašiai  veikia ir sutelktas dėmesys į neigiamai vertinamas savybes.  Jeigu leidžiame joms augti, ilgainiui išsiugdome žemą savivertę bei nepasitikėjimą, baimes.

Stiprią galią dėmesys turi ir kitų vertinime. Mes matome akimirkoje esantį žmogų. Jis kažką daro ir jo elgesys arba mums patinka, arba ne. Visas mūsų dėmesys sutelkiamas į vieną ar kelias savybes, o kitos jo savybės tuo metu sumažėja, tarsi neegzistuotų. Taip labai paprastai mes asmenybę nudažome viena spalva, net nesigilindami į pilną paveikslą. Lygiai taip pat ir akimirkose, kuriose kiti žmonės dalinasi su Jumis savo gyvenimo patyrimais. Dažnai aplinkui pastebiu susižavėjimą kitų žmonių gyvenimais. Kažkas pasipasakoja apie savo keliones. Žmogus, kuris klauso, pasitaiko kaip tik tas, kuris mažai keliauja, bet labai norėtų keliauti. Jis sutelkia visą savo dėmesį į pasakojamą kelionę, ją išdidina ir išsineša iš pokalbio… kaip tas kitas žmogus gyvena nerūpestingai ir kodėl gi man taip viskas nesiseka, kad negaliu keliauti. Pasikalbėjus su pasakotoju giliau, sužinai, kiek jam užtruko susiplanuoti šią kelionę ir t. t. Sužinai, kad tai iš viso pirmoji jo kelionė, kurios įgyvendinimui keturis metus kruopščiai taupė, atsisakymas daug jam svarbių dalykų. Ir čia labai svarbus pavyzdys. Mes dažnai perskaitom straipsnius, išgirstam trumpas istorijas ir taip susimažiname, susimenkiname vertindami visą savo gyvenimą bei  išdidindami kažkieno kito tik vieną gyvenimo akimirką. Ir vėlgi, tai nebūtų problema, jeigu mūsų viduje nemažintų savivertės jausmo. O tiek daug žmonių kasdieną su tuo kovoja…

Dėmesys yra galingas įrankis mus supančiame pasaulyje. Turime išlikti sąmoningi ir budriai pastebėti, kai jis išdidina vieną detalę, paslėpdamas visą kitą mus supančią realybę. Kai pastebime šį padidėjimą, pagalvokime apie kitus, nepastebimus dalykus. Jei tai neigiama asmeninė savybė, pagalvokime apie teigiamą. Jei tai problema, pažvelkime į ją iš šalies ir pagalvokime apie sprendimą. Jei tai susižavėjimas kažkieno kito savybėmis ar kito pasauliu, pagalvokime apie savo asmenines savybes, patyrimus, kuriais iš širdyje džiaugiatės. Grąžinkite balansą į savo kasdienybę. Neleiskite dėmesiui iškraipyti Jus supančios aplinkos, o svarbiausia, neauginkite viduje išgyvenamų nemalonių jausmų, kurie yra per didelio dėmesio pasekmė.

Sėkmės!

Viltarė Večkytė

Autorės „Facebook“ paskyra „Tau ir apie tave“

Pasidalinkite su kitais!