Dažnas užsienietis, atvykęs į Lietuvą, susižavi mūsų šalies gamta – miškų žaluma, ežerų gausa, smėlingu paplūdimiu. Tačiau dėl žmogaus rankos – nuolatinio žemės gėrybių eksploatavimo – visa tai galime prarasti. Ar Lietuvoje reikia įstatymo, užtikrinančio Žemei – visų gyvybių motinai – teisinį statusą?

Įkvėpti Bolivijos pavyzdžio, kur jau keletą metų šio įstatymo pagrindu yra saugoma Žemės teisė į gyvybę, jos įvairovę, vandens ir švaraus oro apsaugą, pusiausvyrą, atsistatymą ir nenuodojimą, tokį klausimą šiemet kels „Žemės šventės – festivalio“ rengėjai.

„Šis įstatymas prisidėtų prie dėmesingo ir pagarbaus požiūrio į Žemę, kaip į gyvybės šaltinį, formavimo, Žemės sistemų išsaugojimo. Taip pat įpareigotų šalies vadovus atsakingai planuoti ateities strategijas, sąmoningai galvoti apie ateities kartas“, – sakė festivalio organizatorė Nadežda Kiseliova-Žukovska.

Ji teigia, kad Žemė yra unikali gyva visuma, kurioje veikia tobulas savęs auginančios, palaikančios ir atstatančios biosistemos principas, kur yra harmoninga pusiausvyra ir tarpusavio sąveika. Dėl žmogaus itin neharmoningos savanaudiškos veiklos aiškiai pastebima, kokią žalą tai daro gyvoms ekosistemoms ir žmogui.

„Yra ne vienas neigiamą įtaką gamtai darantis pavyzdys – tiek GMO auginimas, tiek neekologiškų žemės ūkių plėtra. Tai lemia gyvų ekosistemų naikinimą, gyvųjų žemės paviršių ardymą, intensyvaus žemės paviršiaus teršimą ar cheminių pašarų panaudojimą. Visa tai nuodija žemę, vandenį, o galiausiai – ir žmogų“, – kalbėjo N. Kiseliova-Žukovska.

Diskusija apie Motinos Žemės įstatymo reikalingumą vyks „Žemės šventėje – festivalyje“, sekmadienį, liepos 19 dieną, 15 valandą.

„Žemės festivalis“, vyksiantis liepos 17-19 dienomis, yra skirtas skatinti sąmoningą ir sveiką gyvenimo būdą, suvokti žmogaus neatskiriamumą nuo Žemės, mokytis gyventi darnoje, visam pasauliui linkėti taikos, laimės, sveikatos ir ramybės.

Daugiau informacijos: www.zemessvente.lt arba Facebook.com puslapyje „Žemės šventė“