Viešpatie, man žmonės kalba, kad esu neturtinga, ligota, puskurtė, pusaklė, bevalė – jų manymu – jau beviltiška ir mano dienos jau esą suskaitytos. Jie liepė man eiti čionai ir melstis, bet nepamokė maldos žodžių… Tad meldžiuosi savo žodžiais:

…Viešpatie, jei pridėsi savo karalystę prie žemiškų gėrybių, – duok man gėrybių.

Jei pridėsi savo karalystę prie sveikatos, – duok man sveikatos.

Atverk man ausis, jei į jas įdėsi savo žodžius.

Nuskaidrink mano akis, jei leisi pamatyti pasaulį tokį, kaip jį sutvėrei.

Ir duok man valios tvirtybės, jei priimsi tarnystėn.

…Tebūnie, Viešpatie, kaip Tu nori.

Jei nori, duok man ir ilgą gyvenimą. Tik niekada neatimk iš manęs to „dabar“, kuriame štai taip – tiesiog – galiu su Tavimi būti!

Vydija.lt