Moteriškumas

pexels-photo-1816692

Dažnai mes svarstome: kokia ji, tikra moteris? Kodėl ji tokia patraukli, nors dažnai atrodo vidutiniškai? Kodėl praeiviai vyrai užlaiko žvilgsnį ties ja ir trokšta jos dėmesio? Kas joje tokio ypatingo, paslaptingo, užburiančio?

Moteriškas magnetizmas – tai jos sielos šviesa, besiliejanti per akis, spinduliuojančias meilę į supantį pasaulį. Ir tai visai ne kerai, o meilės laukas.

Tikra moteris – tai moteris, sugebanti priimti pasaulį tokį, koks jis yra, ir nesistengianti jo pakeisti. Ji žino, kad tik meilė gali pakeisti ir transformuoti viską aplinkui. Ji prisimena ir savo pagrindinę paskirtį – kūrybą, kurios aukščiausias pasireiškimas yra vaiko gimdymas ir auklėjimas.

Tikra moteris – tai moteris, sugebanti kurti aplink save meilės platybę, kurioje visada jauku ir malonu būti. Ji būna harmonijoje su savimi ir pasauliu. Jos veide visada yra lengva, džiaugsminga šypsena, o eisena tvirta ir patraukianti.

Kiekvienas jos žingsnis pripildytas karalienės didybės, katės gracijos, vasariško vėjelio lengvumo. Ji niekur neskuba, neskrenda į ateitį, jos neslegia praeitis. Ji mėgaujasi šiuo momentu, kuriame yra praeitis, ateitis, dabartis.

Kiekvienas žodis, kurį ištaria jos švelnios lūpos, sklinda iš širdies gelmių. Joje yra jaučiama išmintis, ramybė, vidinė jėga, dieviškumas. Tokios moters niekada nepraleis vyrai, kuriems reikalinga būtent ji – jos didenybė. Moteris, sugebanti mylėti, priimti, mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka ir kurti aplink save tokią erdvę, kurioje vyras jaučiasi dievišku.

Moteris deivė nežiūri į aplinkines moteris kaip į potencialias varžoves, stengdamasi jas pašalinti ar įveikti. Juk pavydas ir varžymasis kyla iš vidinių resursų trūkumo, iš tikros meilės sau trūkumo.

Jeigu vidinis moters pasaulis harmoningas, pripildytas meilės ir susitaikymo, tai šalia tokios moters – visada vertas vyras, kuris myli, brangina, gerbia, rūpinasi ja, dievina, padeda jos harmoningai apraiškai visatoje.

O kaipgi tapti ta moterimi deive?

Moters atgimimas prasideda ne nuo mechaninių žodžių, o nuo tikro savęs pažinimo, nuo mokėjimo priimti save su visais trūkumais, mylėti savyje kiekvieną dalelę, kiekvieną ląstelę, džiaugtis tiesiog savo egzistavimo faktu.

Juk jeigu mes nepriimame savęs, kaip mus gali pamilti aplinkiniai? Jeigu mes nepriimame savyje moters, kaip ją gali pamatyti mumyse kiti? Jeigu mes nepatenkinti savimi, kaip mes galime suteikti malonumo kitiems? Jeigu mes nedovanojame sau dovanų, nemokame jų priimti, tai argi mūsų vyrai norės įteikti mums dovanas?

Būtent nuo savęs priėmimo prasideda tikras moters atgimimo kelias, apie kurį turi žinoti kiekviena siela, kuri įsikūnijo šioje žemėje moters kūne. Jeigu moteris pripildyta grožio, meilės, gerumo, harmonijos, laimės, malonumo, ji lengvai spinduliuoja šias būsenas į aplinkinį pasaulį. Jeigu moteris mėgaujasi viskuo, kuo užsiima, ji perpildyta dieviškų jausmų, kuriais mums norisi pasidalinti su kitais. Mes galime atiduoti tik tai, ko turime su kaupu.

Kai mes pripildyti dorybių, kurios pažadina mumyse meilę, kai mes patenkintos tiesiog tuo, kad esame, įvyksta didžiulis sakramentas – didžios Moters – deivės atgimimas.

Viktorija Gončarova

Seimairnamai.eu

Pasidalinkite su kitais!