Gruodžio 31 dieną, Naujųjų metų vakarą, mirė žymus poetas Vytautas P. Bložė.

Tokia žinia greitai apskriejo visą Lietuvą, o antraštės apie tai mirga visoje žiniasklaidoje. Tačiau nepakanka pasakyti, kad Vytautas P. Bložė, žymus poetas, mirė.

Vytautas P. Bložė buvo ne paprastas kultūros žmogus. Daugelį savo gyvenimo metų jis (kaip ir jo žmona Nijolė Miliauskaitė) paskyrė dvasiniams ieškojimams, tuo įkvėpdamas savo skaitytojus ir artimuosius.

Štai Aidas Marčėnas apie tai pasakoja savo eilėse:

sankalba:

Nijolę Miliauskaitę atminti

Krišnos barbute,

kiek gyvenimų kęsta,

kad parašytum

tokį eilėraštį,

kiek

siaubingų gyvenimų

*

Vytautams P. Bložėms

apsimetėli

guru, melagi tiesos

iškalbėtojau –

jums pavyktų apmauti

ir Ardžuną,

ir Krišną

(Iš Tekstai.lt)

Balarama.lt komanda turėjo garbę Vytautą P. Bložę laikyti ne tik savo įkvėpėju, bet ir draugu, leidusiu laisvai dalintis jo kūryba ir skatinusiu pasakoti žmonėms apie giliuosius gyvenimo klodus.

Todėl šiandien norisi tyliai prabilti vienais sušildančiais Bhaktivinodos Thakuros, šventojo ir gilaus filosofo, žodžiais:

“Klysta tie, kurie kalba, kad Viešpaties tarnai numiršta,

nes jie juk visuomet gyvi garse!”

Vytautas P. Bložė nuolatos ieškojo Dievo ir, rodos, kiekvienu savo kūriniu troško artėti Jo link, tarnauti Jam, užmegzti su Juo ryšį. Galiausiai – dalintis Juo su kitais. Tokia kūryba – tai amžinos sielos kelionė atgal į tikrąją, dvasinę savo prigimtį. Ar šioje kelionėje gali būti praradimų, kelio pabaigų – mirčių? Ne. Mirtis – tai tik slenkstis į kitą gyvenimą.

Poetas bus laidojamas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, šiandien, sausio 3 dieną, 14 valandą.

Mielieji Balarama.lt skaitytojai, kviečiame kartu su mumis pagerbti poetą Vytautą P. Bložę tylos, susikaupimo, svarbiausia – gilios maldos minute. Paprašykime drauge maldoje, kad Viešpats ir toliau leistų šiai nuostabiai sielai eiti Jo link.

Maldą palydime paties Vytauto trumpomis eilėmis:

Jahvė: esmi-kas-esti*

rašančiojo prisipažinimas

Viešpatie, atleisk, jei kas (tarp mūsų)

ne taip. Esu, kas esu. O Tu esi: VISA-

KAS-YRA

* Senoji lietuvių kalbos forma: esu-kas-yra (egzistuoja)

(Iš knygos “Neįminta mįslė. Mozaikos kompozicija”)

Pagrindinėje nuotraukoje Vytautas P. Bložė kartu su Nijole Miliauskaite. Jos rankoje – maišelis su maldos karoliais (skr. japa). Nuotrauka iš Benitos Miliauskaitės archyvo, iš Xxiamzius.lt