Mamos psichologinė būsena daro įtaką vaiko gabumams ir IQ

baby-864137

Gamta stebuklingai paprasta ir išmintinga. Daugelyje išorinių gamtos apraiškų slypi labai paprasti ir gilūs principai, lemiantys darną ir gamtos vienybę arba susiskaldymą ir lėtą griūtį. Kuo gilesni ryšiai tarp įvairių iš pirmo žvilgsnio nesusijusių objektų, tuo didesnė harmonija juos jungia mums nematomomis gijomis. Tokie nematomi ryšiai apipina visas mūsų gyvenimo sritis, nuo jų gylio priklauso mūsų laimė ir pusiausvyra.

Tikriausiai vienas iš unikaliausių tokių ryšių pavyzdžių – tai naujos gyvybės užgimimas moters kūne. Visą nėštumo laikotarpį viskas, kas vyksta moters sąmonėje, kūne ir aplinkoje, palieka antspaudus naujoje gyvybėje. Per tą laikotarpį moteris ir jos būsimas kūdikis tampa tarsi vientisi, net po kūdikio gimimo mama jaučia jį kaip neatsiejamą savo kūno, proto ir sielos dalį. Kūdikis, kurio sąmonė ir organizmas dar nesusiformavo, taip pat orientuojasi į savo mamą, jo organizmas kaip radijo antena reaguoja į ją kaip į neatsiejamą savo dalį, tai jam suteikia saugumo, bendrumo jausmą.

Toks gilus ryšys tarp jų išlieka visą gyvenimą, bet paprastai bėgant laikui jis nustumiamas tolyn, užgožiamas kitų ryšių. Vis dėlto pasąmonėje šis ryšys tarp vaiko ir mamos išlieka toks pat stiprus ir nedalomas, kaip anksčiau. Bet koks ryšys – tai informaciniai mainai, todėl viską, ką jaučia mama, savaime perima ir vaikas. Ypač ryškiai tai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, kai pradeda formuotis vaiko psichika ir pasaulio suvokimas – jis labai greitai perima mamos vidinį pasaulį, koks jis bebūtų.

Mokslininkai nusprendė ištirti motinų, kurios atsidūrė sunkiose gyvenimo sąlygose, įtaką savo vaikams. Jų padaryta išvada tokia: patiriančios depresiją moterys gali tiesiogiai daryti įtaką savo vaikams. Kalifornijos universiteto San Diego Medicinos mokykla nustatė, kad motinos depresija gali turėti neigiamų pasekmių vaikų kognityviniams gabumams iki 16 metų. Tyrimai paskelbti leidinyje „Vaiko raida“ balandžio mėnesio numeryje.

Penkerius metus tyrėjai stebėjo maždaug 900 sveikų vaikų ir jų motinų, gyvenančių Santjage, Čilėje, nuo kūdikystės iki 16 metų. Mokslininkai ištyrė, kaip motinos elgėsi, kaip rūpinosi savo vaikais ir kiek laiko bei dėmesio skyrė vaiko vystymuisi. Kiekvieną kartą vaikai buvo vertinami pagal žodinius kognityvinius gebėjimus, taikant standartizuotus IQ testus. Motinos buvo tiriamos siekiant išsiaiškinti, ar joms nepasireiškia depresijos simptomai.

„Nustatėme, kad stiprią depresiją patiriančios motinos nebuvo emociškai įsitraukusios į vaikų auklėjimą ir nesirūpino žaislais, knygomis ar kitokia mokomojo pobūdžio medžiaga, padedančia vaikams vystytis. Kita vertus, motinos, neturinčios depresijos simptomų, rūpinosi vaikų vystymusi. Tai paveikė vaikų IQ 1, 5, 10 ir 16 metų amžiuje“, – teigia viena iš tyrėjų Patricija East,  San Diego Medicinos mokyklos mokslų daktarė. – „Šių rezultatų nuoseklumas ir ilgaamžiškumas byloja apie ilgalaikį motinos depresijos poveikį vaiko auklėjimui ir vystymuisi.“

Skaičiuojant nuo 1 iki 19, vidutinis verbalinis IQ balas visiems vaikams 5 metų trukmės tyrime buvo 7,64. Vaikų, kurių motinos sirgo sunkia depresijos forma, vidurkis buvo 7,30, o vaikų, kurių motinos neturėjo depresijos simptomų, vidurkis buvo 7,78.

Mokslininkai pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti depresijos simptomus ir juos gydyti kuo anksčiau. „Suteikdami pagalbą sergančioms depresija motinoms, padėsime joms susitvarkyti su simptomais ir užtikrinsime vaikams galimybę išvystyti pilnavertį jų potencialą“, – teigia P. East.

Kitas tyrimas dar ryškiau atskleidžia gilius mechanizmus, kurie jungia mamas ir jų vaikus. „Motinų ir vaikų smegenų bangos sinchronizuojasi, kai jie žiūri vienas į kitą“, – teigia tyrėjai.

Mokslininkai žinojo, kad tėvams bendraujant su vaikais, jų emocijos ir širdies ritmas sinchronizuojasi, bet jie nebuvo ištyrę, kaip sąveikauja smegenys. Pasak Kembridžo universiteto mokslininkų, akių kontaktas sinchronizuoja smegenų bangas, taip vaikai greičiau ir geriau įsisavina informaciją. Smegenų bangos rezonuoja, aktyvuodamos milijonus neuronų, dalyvaujančių informacijos mainuose, todėl maži vaikai daug greičiau perima įvairias vidines patirtis. Mokslininkė dr. Sam Wass teigia: „Nežinome tiksliai, kas tai yra, bet tai skatina smegenų sinchronizaciją. Žinoma, nedrįstame teigti atradę telepatiją.“ Tyrimas publikuotas PNAS žurnale.

Štai kodėl mama taip giliai jaučia savo vaikus: jai pakanka kelių akimirkų, kad pajustų jų būseną ar nuotaiką. Mamos smegenyse nuolat glūdi gilus, nenutrūkstamas ryšys su savo vaikais, stipri intuicija . Tai ne mistika, tai – gili organizmo sinchronizacija tarp mamos ir vaikų. Kuo stipresnis ir sąmoningesnis jų ryšys, tuo geriau jie vienas kitą jaučia ir supranta, tuo laimingesni tokie santykiai.

Tėvams tenka didelė atsakomybė, nes kiekviena jų būsena, mintis nesąmoningai, automatiškai persiduoda vaikams. Ne veltui yra sakoma: „Nesvarbu, ką tėvai kalba, svarbu kaip jie elgiasi.“ Tėvų elgesys atspindi vidinių jų tendencijų visumą, o vaikai automatiškai visa tai įsisavina.

Nuo vidinės tėvų būsenos, nuo minčių švarumo priklauso vaikų ateitis, gabumai, pasiekimai ir potencialas, kurį jie gali atnešti į šį pasaulį. Būtent todėl sakoma, kad vaikų elgesys – tai tėvų vidinės būsenos atspindys. Tėvų vidinis pasaulis tampa tiltu, kuriuo vaikai eis į gyvenimą.

P. S.: Vyrai, rūpinkitės moterimis, stenkitės jas suprasti, nes nuo jų vidinės būsenos iš esmės priklauso vaikų ateitis.

Fibonacci.lt

Redagavo Lina Staponaitė