Lenktynės

1.

„Liaukis! Pasiduok! Tu pralaimėjai!“
Jie šaukia man ir meldžia
„Dabar jau pernelyg daug kliūčių,
Šį kartą tau tikrai nepasiseks“

Ir kai susidūręs su nesėkme
Aš pradedu nuleisti galvą
Man neleidžia kristi
Prisiminimas apie lenktynes

Viltis užplūsta mano silpstančią valią
Prisiminus tą vaizdą:
Atminty iškilusios lenktynių akimirkos

Atgaivina mano būtį.

2.

Vaikų lenktynės – berniukų, jaunuolių
Gerai tai prisimenu.
Jaudulys, aišku! Bet taip pat ir baimė:
Nesunku tai suprasti.

Visi, pilni vilties, išsirikiavo
Kiekvienas tikėjosi pergalės
Ar bent lygiųjų, o jei ne,
Tai bent antrosios vietos.

Jų tėvai stebėjo iš šalies,
Kiekvienas džiūgaudamas dėl savo sūnaus,
Ir kiekvienas berniukas tikėjosi parodyti savo tėčiui,
Kad jis – pats geriausias

Nuskardėjo švilpukas ir jie puolė bėgti
Jaunos širdys ir viltys
Laimėti ir tapti didvyriu
Karštai troško visi berniukai

Priekyje lėkė vienas berniukas
Kurio tėtis buvo minioje

Jis skriejo ir mąstė:
„Mano tėtis taip manimi didžiuosis!“

Tačiau didėjant greičiui
Po kojomis pasitaikė griovelis
Mažo berniuko, taip troškusio laimėti,
Kojos susipynė ir jis ėmė slysti

Iš visų jėgų stengdamasis nepargriūti
Jis sumosavo rankomis
Minia pratrūko juoku
O jis išsitiesė paslikas veidu į žemę

Berniukas krito, o su juo ir viltis
–  Dabar jis tikrai nelaimės –
Sutrikęs, nusiminęs vaikas troško tik vieno
Kur nors išnykti

Bėgikui nukritus, jo tėtis atsistojo
Tėvo veidas, pilnas nerimo
Aiškiai berniukui sakė:
„Kelkis, ir laimėk.”

Jis greitai pakilo, nebuvo susižalojęs
– Truputį atsilikęs, ir tiek –
Vėl pasileido, sukaupęs visas jėgas,

Kad ištaisytų kritimo pasekmes

Taip troško pasitaisyti
–  Pasivyti ir laimėti –
Jo protas skriejo greičiau nei kojos:
Jis slystelėjo ir vėl parpuolė!

Pamanė, geriau būčiau iš karto pasitraukęs
Po pirmosios gėdos
„Esu niekam tikęs bėgikas;
Nėra jokios vilties laimėti.“

Bet kvatojančioje minioje jis ieškojo
Savo tėvo veido ir rado jį;
Jo tvirtą žvilgsnį, kuris vėl sakė:
„Kelkis ir laimėk!“

Jis vėl pašoko ir suskubo priekin
– Dešimt jardų atsilikęs nuo paskutinio varžovo –
„Jei noriu įveikti šiuos dešimt jardų, – galvojo jis,
Tikrai turiu paskubėti.“

Įtempęs visas jėgas
Jis pavijo lenktynininkus,
Bet mėgindamas išsiveržti priekin
Suklupo ir pargriuvo vėl!

Viskas žlugo! Jis gulėjo tylėdamas
– Ašara nusirito skruostu –
„Nėra prasmės daugiau bėgti
Trys nesėkmės – aišku, kad pralaimėjau, kam stengtis!“

Nebuvo jokio noro pakilti
Visos viltys išnyko kaip dūmas
Šitiek atsilikęs, nuolat klystantis
Amžinas nevykėlis

„Prakišau, viskas baigta, – mąstė jis
Gėda visam gyvenimui.“
Bet tada pagalvojo apie savo tėtį,
Su kuriuo tuoj susitiks

„Kelkis, – nuvilnijo aidas
Kelkis ir grįžk į savo vietą
Tu čia ne tam, kad pasiduotum
Kelkis ir laimėk lenktynes.“

„Su skolinta valia atsikelk, – ragino jis
Tu tikrai nepralaimėjai,
Nes pergalė yra daugiau nei tai:
Pakilt kas kartą, kai krenti.“

Ir jis pakilo, dar kartą pabandyti,
Su nauju ryžtu nusprendė
Tiek to, laimėsiu ar pralaimėsiu,
Tačiau nepasitrauksiu

Dabar toli toli nuo kitų
–  Toliau nei bet kada –
Vis tik sukaupė visas jėgas
Ir bėgo, lyg tikėdamasis nugalėti

Tris kartus jis klupo, krito
Tris kartus pakilo
Per daug atsilikęs, kad būtų vilties laimėti
Jis vis tik bėgo iki pabaigos

Jie sveikino laimėjusį bėgiką
Kai jis pirmasis kirto finišo liniją
Galva aukštai, išdidus ir laimingas;
Jokių kritimų, jokios nešlovės

Bet kai daug sykių parkritęs berniukas
Paskutinis kirto liniją,
Minia pasveikino jį dar džiugiau
Už tai, kad pabaigė lenktynes

Ir nors jis atbėgo paskutinis
Nuleidęs galvą, be jokio išdidumo
Jei būtumėt girdėję minios balsus,
Pagalvotumėt, kad jis laimėjo lenktynes

Savo tėčiui jis tyliai pasakė:
„Man nelabai pasisekė.“
„Mano akyse tu esi nugalėtojas, – pasakė tėtis
Nes pakilai kas kart, kai suklupai.“

3.

Dabar, kai viskas rodosi tamsu, sunku
Neįmanoma ištverti
Prisiminimas apie tą mažą berniuką
Padeda man tęsti savo lenktynes

Nes visas gyvenimas yra tarsi tos lenktynės
Pakilimai, nuopoliai, ir vėl, ir vėl.
Bet viskas, ką turi daryt, jei nori nugalėti –
Kaskart pakilk, kai suklumpi.

„Liaukis! Pasiduok! Tu nugalėtas!“
Jie vis dar šaukia man į veidą.
Bet kitas balsas viduje man sako;
„PAKILKI IR LAIMĖKI LENKTYNES“

Dhirašanta Gosvamis