Kodėl nėra reikalo įsižeidinėti ir kaupti nuoskaudas? (II dalis)

pretty-girl-1907178_960_720

Šiandien tęsiame temą apie nuoskaudų kaupimo priežastis bei pasekmes. Ugdytis sąmoningumą ir nepriimti nepelnytos kritikos yra paprasta, kai žinome, kaip į ją reaguoti ir save tam treniruojame.

  1. Nesugebėjimas priimti faktų apie save.

Jei jums sako, kad pavėlavote į darbą, ar įvėlėte klaidų skaičiavime, kad jūs piktas, nuo jūsų sklinda blogas kvapas, keikiatės, turėtumėte susimąstyti ir net padėkoti už pastabą bei bandyti kuo greičiau su tuo susidoroti. Juk retas kuris padaro tokią paslaugą, dauguma žiūrėdami į prilipusį „snarglį“, sako kad labai gerai atrodai.

O jei jūs specialiai taip atrodote, darote, elgiatės ir to siekėte savo noru, tuomet jums nėra dėl ko pykti, nes tai jūsų pasirinkimas ir jūs galite pasididžiuodamas pašnekovui apie tai pranešti. Jei sutiksite su sakoma kritika, pašnekovui, net jei jis tai daro turėdamas piktų kėslų, nebebus galimybės toliau jus įžeidinėti.

Ir jei prastai dirbate ar esate apsileidęs, turėtumėte labiausiai pykti ant savęs, o ne ant to, kuris tai pastebėjo.

  1. Nepateisinti lūkesčiai

Labai dažnai mes turime susikūrę krūvas lūkesčių, kaip turi elgtis ir ką turi daryti kitas žmogus. Dažniausiai tas žmogus net neįtaria apie tuos lūkesčius ir paprastai jie neatitinka to nei to žmogaus charakterio, nei jo gyvenimo būdo. Kažko tikėtis iš kitų, o to negavus pykti ir įsižeisti, yra keista. Tai jūsų galvoje sukurtas žmogaus modelis ir tas realusis žmogus nekaltas, kad neatitinka to jūsų lūkesčių. Jei jis neišauklėtas, tai nėra ko tikėtis iš jo etiketo žinių, o jei jis drovus, keista ant jo pykti, kad jis nepuola jūsų bučiuoti per pirmą pasimatymą. Nedraugaukite jei toks nepatinka, bet pykti dėl to, kad jis ne toks kaip jums norėtųsi yra kvaila.

Lūkesčiai, tai baisūs mūsų priešai. Priimti žmones tokius, kokie jie yra, neįmanoma misija. Užsidedame rožinius akinius, nusprendžiame, kas kaip ir kada turi įvykti, o paskui kankinamės, kai mūsų aktoriai telepatiškai neperskaito scenarijaus ir nepuola vaidinti savo vaidmenų. Siaubingas dalykas, tikrai yra ko įsižeisti, juk pasaulis toks neteisingas, tiesa?

  1. Neteisingas auklėjimas

Kodėl toje pačioje situacijoje skirtingi žmonės elgiasi skirtingai? Nes reikalas yra ne tame, kas ką pasakė ar padarė, o kaip mes į tai sureagavome ir kaip interpretavome informaciją. Mes patys priimame sprendimą būti įžeistais ar nebūti. Reaguoti į tą pačią situaciją galima įvairiai, tai nėra kažkas įgimto ar antgamtiško, ar nesuvaldomo, tiesiog sąmoningumas yra treniruojamas. Nuoskaudos ar pyktis tai tikrai nėra kažkas nevaldomo. Kuo labiau išauklėtas žmogus, tuo jis ramiau reaguoja į situacijas, kuo žmogus sąmoningesnis, tuo jis geriau susidoroja su emocijomis.

Prisiminkite vieną svarbų dalyką – jūsų nuoskaudos yra tik jūsų pačių priešai ir jos kenkia tik jums. Leisdami sau būti įžeistais ir kaupdami nuoskaudas blogai darote tik sau pačiam.

Kitą kartą, prieš įsižeidžiant, stabtelėkite ir pamąstykite ar tai tikrai taip būtina? O gal jūs save visgi mylite ir neleisite sau kaupti šlamšto, kuris jums tik kenkia. Eikvoti gyvybinę energiją tam, kad kovotumėte su kažkokiais nematomais priešais savo galvoje? Negi nėra daugiau kuo užimti?

Kai vėl atsidursite tokioje situacijoje, pagalvokite: ar norite savęs gailėtis, pats save paversti auka? Juk tie, kurie minta tokiomis emocijomis, tik užuos kraują ir apsups jus iš visų pusių, o jūsų nuoskaudos jiems tik į naudą. Jūs juk nenorite, kad jus rytų ir siurbtų.

Palipkite vieną kartą aukštyn ant įsivaizduojamo kalno ir pažvelkite į situaciją iš viršaus, netapkite jos dalyviu, būkite tik nešališkas stebėtojas.

Neskaudinkite savo sielos. Niekas be jūsų nenuspręs, kaip pasielgti yra teisinga. Teisingų ar neteisingų reakcijų nėra, yra tik jūsų sąmoningas pasirinkimas tapti auka ar tapti laisvu žmogumi.

Nepykite ant tų, kurie net ir nenorėjo jūsų įžeisti, nes tokiu savo elgesiu patys galite juos įžeisti. Mylėkite artimus žmones ir tikėkite jų gerais norais, o „vampyrams“ neleiskite net kraujo kvapo pajusti, jau nekalbant apie galimybę siurbti jūsų energiją.

Žinokite, kad tas, kuris žemina kitą, iš tikrųjų žemina tik pats save ir visi aplinkiniai tai mato bei supranta. Ir jei jūs nepradėsite elgtis taip, kaip jis, tai liksite savimi ir niekas negalės jūsų pažeminti.

O dabar patarimai

Pabaigoje noriu pasidalinti keletu paprastų patarimų, kaip galima apsisaugoti, kai atsiduriate tokioje situacijoje, kada kažkas ant jūsų šaukia, žemina ar specialiai bando įžeisti, o jei tiksliau, nori išprovokuoti jūsų neigiamą reakciją.

Svarbiausia neutralizuoti tą energiją, kurią skleidžia nemandagus žmogus. Priklausomai nuo jūsų charakterio ir aplinkybių tai galima padaryti elgiantis taip:

  • iš viso nekreipti dėmesio (ignoruoti);
  • sutikti su viskuo, ką jas sako (nesvarbu, kad nesutinkate);
  • galvoti apie savo kūno poziciją, stengiantis tuo metu išlaikyti stuburą kuo tiesesnį, galvą laikyti iškeltą (koncentruojant mintis į kūno padėtį, lengviau nukreipti emocijas, be to, kai žmogus stovi tiesus, iškėlęs galvą ir žiūri tiesiai į akis, priešininkas sutrinka);
  • daryti gilaus meditacinio kvėpavimo pratimą, lėtai pilvu įtraukiant (skaičiuojate iki 6) ir dar lėčiau išpučiant orą (skaičiuojant iki 8), tokiu būdu raminamas širdies plakimas ir nukreipiamos mintys;
  • mintyse dėkoti įžeidinėtojui už dar vieną gerą nemokamą sąmoningumo ir tolerancijos treniruotę;
  • mintyse linkėti tam žmogui meilės, sveikatos ir gyvenimo džiaugsmo;
  • mintyse įsivaizduoti tą žmogų apsivilkusį rožiniu pliušiniu Kalėdų zuikio kostiumu (šitas mano mylimiausias) tik svarbu nesijuokti matomai, nes galima susilaukti ir smurto.

Tikiuosi būsite sąmoningi, naudositės patarimais ir nesileisite išprovokuojami.

Transformacijos.lt

Redagavo Lina Šimelionytė