Su artėjančiomis jus šventėmis! Kokiomis? Na, Valentino diena jau tuoj. Sakot, ne šventė?! Būtų gerai. Širdutės ir su šia diena susijusios reklamos kasmet vis labiau plinta. Greit Kalėdų karštinei gali kilti konkurencija! Na gerai, surimtėkime. Daugumai žmonių ši šventė yra tikra tragedija – vidinė tragedija. Juk visur aplink – vien tik porelės ir „meilės“ reklama.

– O kodėl tai blogai, Ražauskai?

Bėda ta, kad dauguma žmonių šiais laikais jaučiasi vieniši. Vieni yra vieniši, nes neturi antrosios pusės, o kiti jaučiasi taip net būdami poroje. Gyvena kartu su kitu žmogumi, o viduje jiedu – visiškai svetimi. Taigi, turim tikrai svarbią temą.

Kuo bloga Valentino diena? Šventasis Valentinas buvo geras žmogus, jokių priekaištų jam reikšti nevalia. Aišku, jam tikrai būtų nejauku sužinojus, kaip jo vardu naudojasi šiuolaikiniai marketingo specialistai. Jo vardu skleidžiama užaštrinta, seksualizuota, idealizuota meilės reklama. Jei neturite poros ar super, duper, puper romantiškų santykių, jums šakės. Išsyk pasijusite nereikalingi. Jausitės kone nesveiki. Netgi ne žmonės.

Bet mielieji! Būkite žmonės! Paklausykit nors kartelį Ražausko. Idealių santykių nebūna. Nėra tos magiškos antros pusės, su kuria jausmai (hormonai) niekada neatvės. Visos poros, norinčios išlikti kartu, turi pereiti įvairius santykių etapus. Kai kurie iš jų – sunkūs ir kartūs. Dauguma porų, priėjusių šiuos etapus, dažniausiai išsiskiria arba nebetiki gražiais santykiais. Galvoja, jog nepataikė, todėl šauna dar kartą. Ir vėl viskas gerai… pradžioje. Po poros metų – vėl tas pats. Vėl nemyliu. Vėl skiriuosi. Taip galima ir visą gyvenimą pragyventi ieškant idealo.

Mielieji! Jis neegzistuoja. Nėra idealių vyrų ar moterų. Na gerai, gal keli ir yra – juos vadina šventaisiais. Bet tokie šventieji nenori kurti šeimos. Išvada tokia: idealus partneris neegzistuoja.

– Ražauskai! Negadink nuotaikos. Juk šventės artėja!

Tai su šventėm. Realybė – geriausia šventė. Meilė yra paskutinis santykių etapas. Ji atsiranda tik tada, kai nustojame savo poroje ieškoję trūkumų, kai išgyvename konfliktus, išbandymus ir daug ašarų, kai išmokstame keistis vienas dėl kito. Tai ne automatiškas procesas. Tikrą meilę pasiekia tik vienetai, nes tik vienetai nori dėl jos dirbti.

Ar man pavyko? Nudžiuginau jus? Ne? Hmmm… Pastaruoju metu man sunku jus įkvėpti… Na, bet negaliu savavališkai keisti teisybės ar realybės vien todėl, kad mes visi tikime magiška antrosios puselės pasaka: „kažkur yra mano magiška puselė, su kuria viskas ir visada bus lengva bei paprasta. Įsimylėjimas niekada nepraeis. Amžinai būsime apspangę nuo hormonų. Visada žiūrėsime vienas į kitą. Visada būsim susikibę už rankų.“ Neeeeee. Nemokamas sūris – tik spąstuose. Jei patikėsite tokia idėja – jūs jau spąstuose.

Pradinis įsimylėjimo stiprumas, lytinė trauka, partnerių suderinamumas – tai svarbūs dalykai, bet ne patys svarbiausi. Svarbu vienas vidinis suvokimas, tik vienas: santykiai yra mokykla. Čia bus visko. Dėl santykių reikės mokytis ir keistis. Reiks daug ir ilgai stengtis. Tai – ilgas ir tęstinis procesas. Kaip vazoninės gėlės auginimas. Jei neprižiūrite, jei neskiriate gėlei laiko, jei nelaistote, laiku nepersodinate, jei netręšiate… pamirškite apie ją – turėsite tiesiog nudžiūvusią žolę. Įsimylėjimo pradžioje viskas taip pat lengva, paprasta, miela, malonu, tačiau toliau taip nebus – lauks darbas. Laistymas. Pastangos. Kantrybė. Laukimas.

Suprantate, realybėje pasakos ilgai nesitęsia. Dėl ilgos pasakos tenka augti, keistis ir dirbti. Pakalbėkime sąžiningai. Kas iš mūsų nori keistis, mokytis, priimti kritiką? Mes to nenorime. Lengviau patikėti iliuzija, kad žmogus ne tas, kad ir vėl nepataikėme. Ramiai… Niekur bėgti nereikia. Nieko nereikia palikti. Pradėkime viską tvarkyti nuo savęs. Patikėkime, kad kiekvienas iš mūsų galime būti Valentinu. Kiekvienas iš mūsų gali išmokti mylėti, globoti, atleisti, priimti kitą ir augti kartu.

– Ražauskai, nenervuok. Tai ką daryti?

Ramiai. Pradėkime nuo mažų žingsnelių. Pirmiausia perskaitykite psichologo Olego Gadeckio knygą „Likimo dėsniai“. Neskubėdami padarykite visus joje esančius pratimus bent po tris kartus. Tai bus puiki pradžia. Vien to daugumai iš mūsų pakaks, kad pamatytume savo situaciją nauju kampu. Ir tai bus daug.

Kalėdų senelis neegzistuoja. Meilė be pastangų ir kasdienio darbo – taip pat.

Su šventėmis, draugai!

Jūsų bendra-šventikas,

Darius Ražauskas

Redagavo Lina Staponaitė

Pagrindinė nuotrauka iš Pixabay.com