Ar valgyti mėsą sveika? Tam, kad atsakytumėte į šį klausimą, turėtumėte atsižvelgti į tai, ką sako mokslininkai. Mokslininkai, o ne rinkodaros specialistai ar visuomenė. Pavyzdžiui, ar jūs manote, kad granatas turi daugiau ir (arba) geresnių antioksidantų nei obuolys? Jeigu taip, jūs esate reklamos auka. Reklamos, kuri iškraipė mokslinius faktus.

Kaip rašo „Vikipedija“:

„Granatų sulčių gamintojai ir rinkodaros specialistai remiasi ir išnaudoja ne iki galo atliktų mokslinių tyrimų duomenis, ypač kalbėdami apie tariamas sulčių antioksidantines savybes. 2010 metų vasario mėnesį Maisto ir vaistų administracija, remdamasi paskelbtais moksliniais faktais, gamintojui „POM Wonderful“ davė įspėjimą dėl skelbiamos neteisingos informacijos apie antioksidantines ir imunitetą stiprinančias savybes.“

Netapkite reklamos auka. Deja, įvairiuose žurnaluose ir tinklaraščiuose vis pasirodo skambūs straipsnių pavadinimai, kuriuos skaitytojai priima kaip už gryną pinigą. Jei norite pagrįstų faktų, turite domėtis, ką sako mokslininkai, o ne raklama.

Brangūs skaitytojai, šiame straipsnyje vartojamas terminas „mėsa“ reiškia visus gyvūninės kilmės produktus ir subproduktus: jautieną, vištieną, žuvį, kiaušinius ir sūrį. Įvairiuose moksliniuose straipsniuose šio termino reikšmė skiriasi.

Rekomenduojame:

Jei norite sužinoti dar daugiau priežasčių, kodėl nevalgyti mėsos, ir argumentų prieš mėsos teigiamą naudą, paskaitykite šią knygą: “Is Meat Good or Bad for You?: Learn What Modern Science Has to Say about Animal Products“.

Taigi, paskaitykime, ką teigia mokslininkai.

100 mokslinių priežasčių, kodėl reikėtų atsisakyti mėsos (pirmieji 10 punktų)

1) Neu5Gc (arba N-Glycolylneuraminic acid – tokia rūgštis) yra randama tik mėsoje. Neu5Gc yra stipriai susijusi su vėžiniais susirgimais ir širdies ligomis.

Iliustracijos paaiškinimas: Neu5Gc yra randama tik mėsoje. Žmogui gavus šio elemento kartu su mėsa, kūnas atsako apsaugine reakcija, pradėdamas gaminti Anti-Neu5Gc kūnelius, dėl to organizme pasireiškia uždegiminės reakcijos, didinančios riziką susirgti vėžiu.

Komentaras: Neu5Gc nėra sintetinama žmogaus organizme, jos nesintetino ir fiziologiškai į žmogų panašios beždionės (greičiausiai dėl vienodos mutacijos). Tačiau Neu5Gc beveik visuomet yra randama vėžiniuose augliuose. Šis elementas sukelia uždegimines reakcijas, kurios, panašu, maitina auglius ir stiprina arterijas.

2) Glikacijos proceso metu susidariusių žalingų medžiagų (ang. AGEs) daugiausia randama mėsoje, ypač grilyje skrudintos vištienos odelėje ir keptoje šoninėje.

Komentaras: AGEs junginiai yra senėjimo toksinai. Jie sulipina baltymus, dėl to raumenys, smegenų audiniai, akys, širdis, kaulai, raudonieji kraujo kūneliai ir inkstai stingsta, patiriamas oksidacinis stresas ir kyla uždegiminės reakcijos. Dėl to senstant raumenys nyksta greičiau.

3) Arachidono rūgštis, randama gyvūninės kilmės produktuose, siejama su uždegiminėmis reakcijomis smegenyse, depresija, nerimu ir stresu.

Komentaras: Žmogaus organizmas naudoja arachidono rūgštį uždegiminei reakcijai sukelti. Mūsų organizmai išskiria šios rūgšties tiek, kiek reikia palaikyti sveikam organizmui. Gyvūnų, pavyzdžiui, kačių, organizmai šios rūgšties išskiria kur kas mažiau arba neišskiria visai, nes ji yra gaunama iš mitybos (mėsos). Arachidono rūgšties perteklius sukelia nepageidautinas uždegimines reakcijas.

4) Vištų kiaušiniuose randami itin dideli kiekiai arachidono rūgšties.

Komentaras: žmogaus organizmas išskiria sveiko organizmo funkcijoms reikalingą arachidono rūgšties kiekį. Papildomai šios rūgšties nereikia.

5) Net ir vieną kartą pavalgius riebių gyvūninės kilmės produktų, dar kelias valandas organizme kyla uždegiminės reakcijos, kurios gali užkimšti arterijas.

Komentaras: greičiausiai tokį rezultatą sukelia sotieji riebalai ir endotoksemijos (žr. punktus 7, 8 ir 9). Laukinių gyvūnų mėsa taip pat sukelia uždegimines reakcijas (žr. 10 punktą).

6) Didelio riebumo gyvūninės kilmės produktai sukelia uždegimines reakcijas plaučiuose.

Komentaras: Tai patvirtina 5 punkte aptarto tyrimo duomenys.

7) Gyvūninės kilmės produktuose randami dideli kiekiai bakterinių toksinų, sukeliantys endotoksemiją per kelias valandas po produkto suvartojimo.

Komentaras: Tyrimai atlikti su 40 skirtingų produktų.

8) Gyvūninės kilmės produktuose randami bakteriniai toksinai išgyvena ilgą laiką net esant karštoms sąlygoms (gaminant), rūgštinėje terpėje (kaip mūsų skrandžiuose) ir virškinimo fermentuose.

9) Endotoksinai pasižymi stipria savybe išnešioti riebalus virškinimo sistemoje.

Komentaras: Mūsų organizmas naudoja riebalų išnešiojimo po visą kūną sistemą tam, kad įsisavintų sočiuosius riebalus (kuriuos mūsų organizmai labai mėgsta) iš vartojamo gyvulinio maisto. Šio proceso metu į organizmą labai lengvai patenka ir nuodingieji endotoksinai.

10) Netgi laukinių žolėdžių gyvūnų mėsa mūsų organizmuose sukelia uždegiminę reakciją.

Komentaras: Žinoma, laukinių žolėdžių gyvūnų mėsa sukelia mažesnį uždegimą negu naminių gyvulių. Tai lemia laukinių gyvūnų organizmuose esantis žemas riebalų kiekis.

Iš anglų kalbos vertė ir pagal Badassu.net straipsnį “100 Scientific Reasons to Not Eat Meat” parengė Aušrinė Baranauskaitė

Pagrindinis paveikslėlis iš Hqwallbase.com
Kitos iliustracijos iš straipsnio originalo arba Pixabay.com

Antroji straipsnio dalis