„Jeigu turėti sielą reiškia jausti meilę, ištikimybę ir dėkingumą, tada gyvūnai yra daug geresni nei dauguma žmonių.“

Džeimsas Heriotas

Žodis „meilė“ užima labai svarbią vietą mūsų gyvenimuose. Tiek poetų ir dainių per amžius bandė apibūdinti šį žodį. Visi žino, kad meilė egzistuoja. Tai tikra, bet niekas negali jos iki galo aprašyti. Tiek tautų žuvo dėl meilės savo valstybei, laisvei ar religijai. Taigi meilė iš esmės yra ta jėga, kuri varo visą pasaulį. Tačiau kartu ir visiškai negalime suvokti, kas yra tikra meilė.

Kodėl?

Todėl, kad meilės jausmas nėra iš šio pasaulio. Pagal Vedas, mūsų vadinama meilė šeimai, valstybei ar pasauliui nėra tikra. Tai, ką mes vadiname meile šeimai, valstybei ar pasauliui tėra mus siejantys kūniški ryšiai. Tačiau ta tyra, nemotyvuota meilė yra kažkas daug subtiliau nei mūsų ryšiai su materialiu kūnu. Tyra meilė negimsta iš materijos, ji yra pagrindinė sielos savybė. Tai, kas nesuvokiama materialiomis juslėmis ir protu.

Dvasinis mokytojas, ISKCON įkūrėjas-ačarya A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada savo knygoje „Viešpaties Čaitanyos mokymas“ rašė: „Būdami materialios sąmonės, mes mėginame mylėti tai, kas neverta meilės. Savo meilę išdaliname šunims ir katėms, rizikuodami prisiminti juos mirties valandą ir dėl to gimti katės ar šuns šeimynoje.“ Taigi meilė, kurios objektas nėra Dievas, veda į individualią ir visuotinę degradaciją.

Vedų raštuose teigiama:

nitya-siddha kṛṣṇa-prema ‘sādhya’ kabhu naya

śravaṇādi-śuddha-citte karaye udaya

ČČ Madhya 22.107

„Tyra meilė Krišnai amžinai glūdi visų gyvų būtybių širdyse. To negalima gauti iš jokio kito šaltinio. Klausantis apie Viešpatį ir šlovinant Jį, ši meilė natūraliai nubunda širdyje.“

Kitais žodžiais tariant, kai žmogus klausymosi ir šlovinimo proceso metu apvalo savo sąmonę, jo širdyje nubunda ta tikroji meilė Dievui ir visiems Jo kūriniams.

Nėra nieko blogo mylėti savo šeimą, valstybę, gamtą ar gyvulėlį, bet tai reikia daryti teisingai, suprantant, kad visos gyvos esybės ir visa, kas aplink mus, yra neatsiejamos Dievo dalelės ar skirtingų Jo energijų apraiškos. Visos gyvos būtybės, nepriklausomai nuo to, kaip atrodo išoriškai, savo širdyje nešioja tyrą meilę Dievui, kuri dabar miega. Taigi tik tas, kuris sugeba tai pamatyti, gali išmokti gerbti kiekvieną gyvą esybę. Tik tas gali iš tikrųjų susiliesti su tyriausia meilės forma ir matyti, kaip kiekvienas yra susijęs su Dievu.

Druvanatha Das