Atsimenu dainą iš jaunystės. Man ta daina visai nepatiko. Ji buvo apie įvairias šio pasaulio problemas, o priedainis – “Bet mums pasisekė, nes turime raktą nuo išėjimo iš realybės” (“But fortunately we have the key to escape reality”).
Aš mąsčiau, “Pala, pala! Jūs niekur nuo realybės nepasprukote, o tik ją aptemdėte! Realybė vis dar tokia pati. Jūs nieko neišsprendėte.” Taigi, man ši daina nepatiko. Norėjau kažko tikro – tikrų sprendimų, tikros laisvės. Tokia buvo ir pirma daina, kurią grojau savo pirmąja gitara. Nežinojau jokių akordų, tiesiog skalambijau ir iš visų plaučių šaukiau: “Laisvė!”.
Aš buvau labai rimtai nusiteikęs šiuo klausimu ir ieškojau laisvės visaip, kaip tik galėdamas. Atsimenu, poetas Leonard’as Cohen’as dainavo: “Aš savo kelyje bandau būti laisvas kaip paukštis ant vielinės tvoros, kaip girtuoklis naktiniame chore.” (“Like a bird on the wire, like a drunk in a midnight choir, I have tried in my way to be free.”)
Mąsčiau: “Kur gi ta mūsų laisvė, jei esame įkalinti pasaulyje, kurio nesukūrėme? Dar vienas vaikas gimė pasaulyje, kurio neprašė?” Taigi, aš susidūriau su tokiais klausimais, ieškojau ir galvojau: “Kur gi?”
Vertė Milvydė Paškevičiūtė
Susiję Straipsniai